Nuo savo bokšto pritariu Silentistui dėl Rodo Stiuarto, iš dalies sutikčiau, kad Flesh + Blood nepelnytai apeinamas, nors man kartais jis atmuša entuziazmą ypač savo koveriu Eight Miles High – na šiai dainai nuo seno turiu simpatijų ir toks dergliojimas strykt-pastryk ritmu man neskanus. Man labiau prie širdies Golden Earring melancholiškas psichodelinis hiper ištemptas dainos variantas. Jethro Tull – Too Old... žiauriai neįvertintas. Jis pasižymi puikiausiu skambesiu ir aranžuotėmis. Orkestras, valdomas Dee Palmer ir moteriški back vokalai šiam albumui didelis pliusas, o kur dar komiksas, pritaikytas dainų tekstui, sukuriant vientisą įstoriją apie senstanti rokerį.

Dėl Yes, Pink Floyd, Wings, The Byrds albumų per menko dėmesio pelnymo atitinka mano požiūrį, bet Genesis pirmas blynas tai dar ne Genesis, greičiau Anthony Phillips solinės karjeros albumas. Turiu jį Genesis Archive 1967–75 albume ir nė kiek nesižaviu.

Black Sabbath, ABBA ir ypač The Doors čia paminėti teisingai. Tai geri albumai. Shades of Deep Purple be Hush (kuris, beje, koveris kaip ir Hey Joe) nėra kažkuo ypatingas, manau atitinka gautą statusą. Franko Zappos Man from Utopia kad ir su Styvu Vai tikrai nusileidžia „skęstančiai raganai“. Tačiau Zappos diskografija tooookia neaprėpiama ir yra specifiška įvairiais laikotarpiais, kad pervertinti, ar nepakankamai įvertinti jo albumus „misija neįmanoma“.

Toliau ELP Works 2  - negi neįvertintas darbas? Sakyčiau labiau nuskriaustas Works 1, nors gal dėl to, kad dvigubas?

Led Zeppelin ir Gabrielis II savo vietose, o kur juos pastumti, kada gretimai tokie sėkmingi albumai.

Štai dėl pervertinimo tai paprieštarausiu pirmiausiai dėl Dark Side of the Moon. Asmeniškai man tai bombų bomba, sprogusi 75-ais ir pasekmės likusios iki šiol. Antra – Who‘s Next, geriausias grupės albumas ir ne tik. Nepervertinti Physical Graffity  (vienas iš geriausiu dvigubų albumų), bei Electric Ladyland.

Sutinku dėl Laylos ir Exile on  Main Street, o Bech Boys aplamai nemėgstu.

Įvertinu, labai įdomus nuomonės apklausos objektas.

Iš underrated pasirinkimų labai sutinku su Obscured By Clouds, In The Wake Of Poseidon, Technical Ecstasy, The Soft Parade, tam tikru laipsniu ir su From Genesis To Revelation. Iš overrated pasirinkimų iš dalies sutinku su Pet Sounds, Layla And Other Assorted Love Songs bei Physical Graffiti. Su kitais pasirinkimais nesutinku, ypač su Who's Next, Electric Ladyland beigi Willy And The Poor Boys (c'mon, iš esmės nei vienas CCR albumas niekada nepatenka į geriausių roko albumų dešimtukus ar dvidešimtukus, CCR šiais laikais yra kiek primiršta grupė, todėl man niekada nekyla ranka bet kurį jų albumą vadinti pervertintu, ypač tokį kaip Willy)