A View From The Top Of The World
Dream Theater

Albumas lūkesčius pateisino ir viršijo. Mat sulig Invisible Monster pasirodymu jau pagalvojau, jog turėsime ganėtinai blankų albumą, tačiau galutiniame rezultate yra dalykų, kuriais jis pranoksta netgi pirmtaką Distance over Time. Tai visų pirma man labai patinka tai, jog nėra persaldintų baladžių (kaip Distance over Time turėjo Out of Reach), o gitaros tonas yra ganėtinai griežtas. Man, kaip Dream Theater atradusiam nuo Train of Thought albumo, tas labai svarbu. Kitas aspektas yra tai, jog visos kompozicijos yra pakankamai ilgos ir išplėtotos, nes manau, kad trumpos dainos Dream Theater stiliui tiesiog netinka (The Astonishing – geriausias to pavyzdys). Trečias geras dalykas: nors ir ne visos, bet kai kurios melodijos išties įsimintinos, čia net įsiskaičiuoja mano mažiausiai mėgstama Invisible Monster. Bet labiau įstringa, sakyčiau, Awaken The Master (tiek posmas, tiek priedainis), todėl ta daina man labiausiai priminė Portnojaus erą. Ketvirtas pliusas: man vietomis labai patinka, ką daro Rudess'as. Answering The Call sintezatoriaus efektai mane nukėlė į 10-ąjį dešimtmetį ir net labai priminė pirmuosius du Liquid Tension Experiment albumus, kur Jordan'as draskėsi taip, kaip jam derėtų draskytis ir toliau. Sleeping Giant instrumentinėj sekcijoj yra labai smagus pianino motyvas (visai kaip The Dance of Eternity ir pan.). Transcending Time ir Awaken The Master klavišinių aranžuotė labiau antraplanė, bet labai daug gyvybės įpučia į tuos kūrinius. Penktas pliusas: girdžiu Myung'o bosą ir vietomis net labai gerai: Answering The Call, Awaken The Master, kai kurie momentai titulinėje dainoje boso atžvilgiu yra labai puikūs. 

Bet bendrai paėmus, nors ir minėjau, jog yra įsimintinų melodijų, bet bendrai albumas nėra įsimintinas. Ir manau, kad dėl visko kaltas vienas, bet riebus minusas: Dream Theater tiesiog persistengia. Jie nori pasirodyti kuo techniškesniais, bet dėl to prarandamas efektas melodijose. Kai kurios iš jų turi labai puikų potencialą. Pavyzdžiui, labai norėčiau, jog Transcending Time būtų ne Dream Theater, o Fates Warning daina. Man jos melodijos ir skamba labai įsipaišančiai į Fates Warning'ų Parallels / Inside Out erą ir tikėčiausi, jog FW aranžuotų dainą teisingai. Dream Theater versijoje ji yra perkrauta kompleksiškų pragrojimų, melodijos smagumai paskęsta. Lygiai taip ir Sleeping Giant: krūva puikių melodinių motyvų, bet jie tarpusavyje sujungti labai kompleksiškai perėjimais, neinvestuojama į ilgesnį melodijų išplėtojimą, bendras rezultatas sunkiai įstringa smegenyse. O pavyzdžiui, A View From The Top of The World, nors yra išplėtota tinkama, vis tik melodijų prasme tai yra silpnesnis kūrinys nei Transcending Time ar Sleeping Giant. Ir būtent dėl to 20 minučių epic'as neišstoja kaip albumo žvaigždė. DT fanai komentaruose jau mini, kad A View From The Top Of The World turbūt yra silpniausias 20+ min trukmės kūrinys DT diskografijoje. Gali būti, nes su tokiais kaip Octavarium ir A Change of Seasons konkuruoti nelengva. 

Mano mėgstamiausios dainos yra Awaken The Master ir Answering The Call. O singlai The Alien ir Invisible Monster man šiame albume išstoja silpniausiai, dėl to turbūt turėjau mažesnius lūkesčius. Bet galiausiai tenka albumui parašyti solidų 9-etą. Gal dėl to, kad Distance over Time jau nelabai ir klausiau per pastaruosius metus, bet man dabar šitas atrodo net per plauko storumą pranokęs savo pirmtaką, bet žiūrėsim, kaip laikas nugludins mano smegenyse šituos du albumus.