Aathma
Persefone

Labai toks sudėtingas albumas vertinti. Man atrodo, tai yra vienas iš tų pavyzdžių, kai bandant sukurti sudėtingą vientisą albumą nueinama šiek tiek ar net labai per toli. Išties gavosi maišalynė, kurią sunku pamėgti. Neslėpsiu, kad tekstai privertė šiek tiek pamąstyti apie žmogiškumo prasmę ir to dvasinio atsibudimo koncepciją, tačiau to negana, kad sukeltų simpatijas. Labai geras bandymas, tačiau nevisiškai pavykęs, dėl ko gaila, nes jaučiasi stiprus potencialas iš šios grupės. Anksčiau nedėkingai daviau 7, greitai perklausius vieną kartą, dabar manau, kad Aathma nusipelno bent 8. Beje, jaučiasi ir nemenka Dream Theater įtaka, galbūt bandymas sekti jų pavyzdžiu pakišo šiai grupei koją.

Jau antrą kartą grįžtu prie šio albumo, bet nuomonės nekeičiu - tai neišlaikantis dėmesio albumas. Čia jaučiasi, kad grupė vietomis stokoja idėjų (o taip gerai prasidėjus Cosmic Walkers galvojau, kad pagaliau bus kūrinys su geru vystymu, tačiau antroje instrumentalo pusėje prasidėjo kažkokie makalavimaisi ir taip kūrinys užgeso), daugelis šiame albume esančių kompozicijų yra labai nestabilios (kai tai yra daroma kokybiškai, aš vertinu), atrodo, kad nuo bandymo varyti kuo greičiau, kompleksiškiau ir progresyviau viskas išlėks į orą. Nu ir išlekia. Kartu su mano suinteresuotumu. Be Cosmic Walkers dar pasižymėjau Living Waves ir Prison Skin kaip vertesnius dėmesio kūrinėlius, tačiau nei vienam iš jų 10 balų neskyriau. Visam albumui galiu duoti ne daugiau silpno 8-eto.

Aathma (siela) man lygiuojasi su Pain of Salvation albumu In the Passing Light of Day.

Albumas labai techniškas, bet nestokojantis melodingo grakštumo. Death stiliaus vokalas plataus diapozono iki švaraus vokalo. Progresyvuaus metalo ir ekstremalaus metalo spindulys pro death metalo prizmę, suspindęs visomis žanro spalvomis.

Albumo vinys - No Faced Mindless ir Prison Skin. Siuita Aathma išsiskiria trečiąja dalimi. Progo mėgėjams stipriai rekuomenduojamas.