Come to my dream, my beautiful life
Nobody knows, nobody can stop
Come to my dream, my sweet agony
I feel like God, I feel so free
Join us on the rubbish of life
Like us you'll love the despair
Join us on the rubbish of life
Like us you'll love the chaos
You understand, you believe
You understand, you know
How to explain when nobody can
Another dimension
How to believe, you understand
How to believe, you know
How to explain when nobody can
Another dimension
Come to my dream, my beautiful life
Nobody knows, nobody can stop
Come to my dream, my sweet agony
I feel like God, I feel so free
Join us on Ihe rubbish of life
Like us you'll love the despair
Just want to say you know
Just want to guide your steps
Ne, niekas jums nepavydi. Sakau tai su beveik 100 % įsitikinimu. Netgi atvirkščiai būtų - jei įdomiai rašytumėte ar iš tikro juokintumėte, mes visi tik pasidžiaugtume. O dabar juokiames tik nebent dėl jūsų šito apgailėtino mažvaikiško susireikšminimo.
+negrazus trollinimas po Delacorado naujienu straipsniais 201*** metais kai pats pavydejau grazaus rasymo arba ignoravimas svetimu dienorasciu kai mano dienorasciai buvo man svarbiausi bei mylimiausi kuriu galu gale nebekomentuoja nei viena siela
Mano gyvenime nenusiseke music.lt draugu nutolimas ir music.lt priesu radimas per tuos 15 ar panasiai metu kai labiausiai aktyviai cia reiskiausi. Butent del pavydo kaltes. Nes daug domiuosi muzika, nes idomiai rasau, nes linksmai juokinu
Visą bendruomenę. Savo nesugebėjimu pasižiūrėti į save ir tolimesniu savo santykių su kitais gadinimu, ir tuo pačiu geros atmosferos music.lt numarinimu.
Kaip galima tikėtis, kad su tavimi kiti elgsis draugiškai, kai pats elgiesi su kitais ne kaip su žmonėmis ir nuolat juos provokuoji? Kodėl šitie pykčiai vyksta metai iš metų be pabaigos? Todėl, kad jūs, gerbiamasis, vis nepasimokote, ir todėl dabar esame
Yra proga pasipykt. Yra proga susitaikyt. Yra proga pasijuokt. Yra proga pasijuokt is saves. Amzinai pykstasi tik peace dukes (neneigiu kad pisdiuku never nebunu ir as)