Aš ateinu kiekvieną vakarą į sceną
Ir savo laime dalinuosi su jumis
Koncertas baigiasi – lieku stovėti vienas
Išeina natos - vėjas trenkia durimis.

Prožektorius išjungs – rakins greit salę
Net sūrūs prakaito lašai man ant kaktos
Aš noriu scenoj dar pabūt, nes jūsų meilės
Suskambę durininko raktai neatstos.


Neužrakinkit salės durų aš sugrįšiu
Vėl scenoje girdėsiu plojimus
Sparnuotu angelu dainoj aukštyn pakilsiu
Nes kol dainuoju - šioj žemėj gyvenu.


Neužrakinkit salės durų aš sugrįšiu
Nes raktų aš nuo jų nebeturiu
Aš scenoj jums gyvenimą aukoju
Nes kol dainuoju – šioj žemėj gyvenu.

Imu gėles, liečiu fortepijoną
Netyčia suskamba vos paliesta nata
Vėl rankos apkabina šaltą mikrofoną
Man šaukia „bravo“, „bis“ - ir nuskamba daina.

Kai būna man sunku – pravirksta salė
Ir nuovargis išnyksta nejučia
Sūrių lašų neliks – artistas viską gali
Pabėgs gyvenimas – liks nuostabi daina.