Aš nevertas švelnių tavo žodžių
Nei to ežero, pilno žvaigždžių.
O aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Pasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Nes aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Išsiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Aš nevertas, aš daug ko nevertas.
Amžinai amžinai neramus.
Ir ne vieną Tave aš prisimenu kartais,
Kai brendu naktimi į nelaukiančius vienišus, šaltus namus.
Tu švelni ir tyra kaip Oginskio graudus polonezas.
Dar pabūk, ugnele neišblėsk.
Nes aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Išsiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Nes aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Išsiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Aš tai dabar jaučiuosi, lyg man būtų uždėtas limitas, kiek galiu naudotis music'u. Nes atrodo, prisiliesiu prie kažko ne to ir išmes mane kokiai savaitei, kaip jau yra padarę. Bet iš dalies gerai tokia pertrauka - daugiau laiko kitiems dalykams