Ascension Codes
Cynic

Nelimpa man Cynic nors tu ką. Tik pavieniai epizodai, tokie kaip "The Unknown Guest", "The Winged Ones" ir dar "Mythical Serpents". pramuša mano apsauginį atmetimo lauką. Man artimesnė Persefone ar Mashuggah muzika, jau neskaitant Atheist ir Sadist, kurie man greta Death.

Sudėtingas albumas ir matyt dėl tos pačios priežasties, dėl kurios sudėtingi ir kiti Cynic albumai – pernelyg atmosferiškai skambesys, kur ritminė sekcija paslėpta, o gitara groja džiazinius triukus tokiu būdu, kad kompozicijos, atrodo, praranda formą. Šiame albume tas ypač pasireiškia pusminučio trukmės instrumentaluose, kurių čia apstu. Atrodo, jų idėją albumo kontekste suprantu, tačiau kaip ten bebūtų, muzikine prasme jie tėra filler'is. Ilgesnėse kompozicijose vis tik jaučiu vietomis progresą. Man, pavyzdžiui, labai patiko The Winged Ones – vienas iš retesnių Cynic kūrinių, kuris turi formą ir struktūrą ir labai kabina savo skambesiu. In A Multiverse Where Atoms Sing yra netikėtai sunkaus skambesio Cynic daina, tokių headbanger'ių kažin ar rasi jų diskografijoje. Taip pat patiko Elements And Their Inhabitants bei prisijaukinau (ne iš pirmos perklausos) jų singlą Mythical Serpents. Yra ir silpnesnių dainų: Aurora klausiau kokius 5 kartus, bet man tai dar viena Cynic daina, kurios negebu apvirškinti, organizmas atmeta. DNA Activation Template yra žaidimas su semplais ir atmosferiniais garsais, nepriimu jo rimtai. Albumui rašau balą, kuris jau yra nusistovėjęs, kai vertinu Cynic diskografiją: 8-etą.