Na taip, viskas iš tiesų labai primena Lady Gaga ir 2010-ųjų estetiką. Viskas, visa stilistika - nuo balso iki klipo. Vienintelis dalykas, kuris skiria, tai aiškus savitas Miley Cyrus tembras, kuris, kaip ir visą jos karjerą, man atrodo tiesiog didis talentas, bet išnaudotas ne per geriausiai. 

Iš tiesų, pati daina iš savęs nėra bloga, kabliuojantis dance pop kūrinys, bet manęs klausyti netraukia dėl to, kad viskas tikrai jau yra girdėta, ir kaip daugelyje šiuolaikinės muzikos, aš pasigendu originalumo, bet labiausiai, pačio kūrybiškumo. Galima ilgai ginčytis temoje kiek kūrybiškumo turi būti muzikoje, turint omenyje, kad visi žanrai seka tais pačiais šablonais, dėl ko susidaro įspūdis, kad visi dabar skamba vienodai (nepaisant, ar kažkas sąmoningai plagijuota, ar netyčia). Tikriausiai, tam, kad būtų vėl įdomu, reikia vėl išrasti naujus žanrus. Sunkoka dabar įsivaizduoti, kaip tai turėtų atrodyti. Dabar muzikos pasaulis gyvena tokioje recycling'o eroje, kuri dar ir perkrauta visko per daug - ne pats smagiausias laikas. Nors atsiranda grupių, kurios, regis, kuria kažką naujo (savo skambesį), dabar į galvą kyla pavyzdžiai Fontaines D.C. ar Sleep Token. Tačiau didelis klaustukas, ar / kada jiems pavyks pasiekti tokį kultinių grupių statusą, kaip didžiosios pasaulio grupės ar dainininkai.

Beje, metų gale planuoju sukurti topą apie geriausias pop / rock dainas, išleistas šiemet, ar kažką panašaus, tai, jei planai pavyks, gal kokių įdomių įžvalgų ar diskusijų pavyktų sukelti.

Net neslepiama, kad sintezatorinis riff'as plagijuotas pagal Lady Gaga „Poker Face“ , kaip ir visa uždainio sekcija. Priedainis toks banalus, tarsi girdėtas n kartų kitose standartinio popso dainose. Užmečiau akį į vaizdo klipą - ir to estetika pasiskolinta (pvz., Lady Gaga „Love Game“). Savotiškai keista, o gal ne, nes prieš tai išleistas albumas buvo komerciškai nesėkmingas (pagal Miley Cyrus statusą) ir turėjo visai kitos stilistikos dainas.