Čia man už tai,
Kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido
Čia man už tai,
Kad vakarop jau pamiršau, kaip vadinuos
Čia man už tai,
Kad pakilau aukštai, ir ligi šiol nenusileidau
Nors ten viršuj be proto šalta,
Bet užtat gerai žiūriuos

Čia man už tai,
Kad vakar numiriau iš neturėjimo ką veikti
Čia man už tai,
Kad šiandien tai užkrečiamai parodė per žinias
O žmonės nešė man gėles ir laiškus,
Su linkėjimais pasveikti
Ir, susikibę rankomis dainavo,
Ir gailėjosi manęs

Čia man už tai,
Kad ligi šiolei, nesukūriau trečio posmo
Ir nieko tokio,
Bent iš kvapo, panašaus į eiles
Čia man už tai,
Kad aš kasdieną šį pasaulį meiliai glostau
Taip, kaip pasaulis šis mane,
Glosto per šventes


PRIEDAINIS

Už bausmę leiskite mane prie jūros,
Save išvysti jos drumstam vandeny
Ir horizonte tyliai grimztančią burę
Lydėt, kol ji išnyks toli, toli