[Verse 1]
I see myself
Beyond deadlands
Where trees of health
Void lines of age
No sullen air
No requiem
In Bethlehem
Eternal light
Of womanhood
Supernal might
Draw me to good
A long way
Far from the mayhem
In Bethlehem
[Verse 2]
Through grief, I climb
The toll of time
A solemn flight
Beacon of sight
My private love
My silent song
In Bethlehem
[Verse 3]
Created world
Inside one pearl
And every grace
All in one place
To trickle down
Dust on the low grounds
No flooded plains
No borough flames
For heaven's perch
Or mankind's scourge
In Bethlehem
My private love song
(In Bethlehem)
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.
O YouTube tai nebūtinai įdėtas darbas yra lygu peržiūrų skaičiui. Bet irgi priklauso nuo turinio tipo. Bet mano nuomone, didžiausia YouTube populiarumo paslaptis yra skoningas ir subalansuotas turinio pateikimas. Jame svarbiausia, kad žiūrovas nenuobodžia
Tai kad kaip tik tinklalaidės dabar didžiausias dalykas. Nežinau kas jas keistų. Tik tiek, kad visi jas kuria ir konkurencija yra milžiniška. Sunku padaryti, kad būtum pastebėtas. Kita vertus, manau, kartais geriau turėti mažą, bet ištikimą auditoriją.