Per skausmą
Per tirpstantį sniegą
per ugnį
per šaltas akis
per liepas
per vystančius sodus
per žiema
Į tavo mintis negrįšiu

Nes būna kad paukščiai krenta
Būna kad rankos tyli
Būna kad žmonės verkia būna
Šaukiu nebyliai


Pamiršiu prarasiu tikėjimą namais
kuriu nebebus
sudegsiu apgausiu kentėjimą
neteisiu ne mano dangus

Nes būna kad paukščiai krenta
Būna kad rankos tyli
Būna kad žmonės verkia būna
Šaukiu nebyliai

Paukščiai krenta
rankos tyli
Žmonės verkia
o aš
šaukiu nebyliai