Codex Omega
Septicflesh

Manau, suprantu, ką vienas apžvalgininkas turėjo omenyje, sakydamas, kad kai kurios kompozijos primena Hanso Zimmerio darbus, tai labai jaučiasi bonusuose Martyr Of Truth, Dark Testament ir Portret Of A Headless Man. Tačiau aš manau, kad toks stilius visiškai netinka metalo albumo formatui, tai ne filmų muzika. Anyway, perklausiaus dar kartą visą albumą, labiau išryškėjo favoritai, kurie yra Portrait Of A Headless Man, Our Church, Below The Sea ir pasilikęs Faceless Queen. Pasiklausiaus atskirai nuo lyrics'ų susidarė kiek kitoks įspūdis. Bet vis tiek lieka 8.

Daug tikėtasi buvo iš šio albumo ir nelabai gauta. Nors beveik visoms dainoms daviau po like (dėl gero, tvarkingo atlikimo), tačiau kritikos galima nemažai pažerti. Pirmiausia, tikėjausi gal daugiau epiškesnių simfoninių elementų (ne tik bonusuose), jų lyg ir daugiau buvo pirmoje albumo dalyje, tačiau vėliau veik išnyko. Labai stengiausi atsižvelgti į tekstus klausydamasi, ir turiu pasakyti, jie nėra man patys mėgstamiausi, nors temos (bibliniai motyvai, visuomenės, žmonių beveidiškumas, silpnybės) yra amžino aktualumo. Galbūt ne mano stiliaus. Gaila, bet dainos pernelyg vienodos, instrumentuotės atrodo lyg viena iš kitos ištrauktos. Man pati ryškiausia daina yra Faceless Queen, nes ji pasirodė pati aiškiausia savo struktūra, atlikimu, o taip pat dinamiškiausia. Albumo galima klausytis, ir tai yra gan neblogas material'as, ieškant informacijos vyraujančiomis temomis, gal net galimas įkvėpimo šaltinis, tačiau apskritai man jis vidutiniškas. 8/10