Norvegiškas progresyvas savitas reiškinys. Atrodo apima standartinius sudedamuosius stilius kaip ir daugėlis panšių moderniaus progroko grupių, bet Seven Impale jie tik iš tolo primena garsius pirmtakus, tokius kaip King Crimson, Van der Graaf Generator ar Jethro Tull. Džiazo ar saksofono dozės su psichodelikos pakraipa nuskamba keistai, lyg Tuxedomoon bravūra. Esu gan daug perklausęs naujų kolektyvų ir jau ėmiau užčiuopti juose nusistovėjusią konstantą- arba juos neša į pirmapradį progresyvą neatmieštoje formoje arba jie nusieksperimentuoja į negyvybingą formą iš kurios niekas neišdygs. Abu atvejai veda į nuobodulį, o šis albumas žiovaut tikrai neleis. Čia jau girdėta parsipina su naujomis išraiškomis subtiliomis dozėmis, tad aliuzijos tik menamos, viskas atrodo šviežu ir intriguojama.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
klausant Ulver. Įdomu tai, kad Death beveik išimtinai klausausi vasarą, labai retai kitu metų laiku. Bet kuo Death man tokie vasariški, aš niekaip nepaaiškinčiau
Man tai Opeth visada puikiai eina. Apskritai galvojau, kad turiu kažkokias muzikines preferencijas pagal dienos orą ar metų laikus, bet turbūt tai tik saviįtaiga. Galvodavau, kad Ulver man yra visiška žiemos muzika, bet ne vieną vasarą esu save pagavęs
Būkim biedni, bet teisingi - niekas per dainų profilius nevaikšto į dienoraščius Tai buvo tiesiog įdomi statistinė trivia, iš kurios mažai naudos ir tiek
2016 m. spalio 1 d. 15:11:35
Norvegiškas progresyvas savitas reiškinys. Atrodo apima standartinius sudedamuosius stilius kaip ir daugėlis panšių moderniaus progroko grupių, bet Seven Impale jie tik iš tolo primena garsius pirmtakus, tokius kaip King Crimson, Van der Graaf Generator ar Jethro Tull. Džiazo ar saksofono dozės su psichodelikos pakraipa nuskamba keistai, lyg Tuxedomoon bravūra. Esu gan daug perklausęs naujų kolektyvų ir jau ėmiau užčiuopti juose nusistovėjusią konstantą- arba juos neša į pirmapradį progresyvą neatmieštoje formoje arba jie nusieksperimentuoja į negyvybingą formą iš kurios niekas neišdygs. Abu atvejai veda į nuobodulį, o šis albumas žiovaut tikrai neleis. Čia jau girdėta parsipina su naujomis išraiškomis subtiliomis dozėmis, tad aliuzijos tik menamos, viskas atrodo šviežu ir intriguojama.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly