Leisk išmokyti tave mylėti laiką,
Kurio mums taip reikia.
Leisk pabūti kartu ir nesvarbu,
Kuo viskas baigsis.
Tavo kelias nuklotas gėlėm ir svajonėm,
Tavęs laukia rytojus.
Aš naktinis paukštis, man nėra kur trauktis,
Kai saulės spinduliai kutena pakaušį.

Dar tūkstantį metų dovanosiu, šią naktį
Nereikia verkti,
Dar tūkstantį kartų ištarsiu tą žodį,
Kurio tu taip nori.

Laiškus ant sienų rašysime tiems, kurie miega
Ir nenori pabusti,
Jeigu nieks neužklups, galėsim pasprukti
Į kitą pasaulį.
Kalnai mums po kojom, bet mes nesustojam,
Judam į priekį.
Ir kai nusileis naktis, mes ir vėl
Viens kitą turėsim.

Dar tūkstantį metų dovanosiu, šią naktį
Nereikia verkti,
Dar tūkstantį kartų ištarsiu tą žodį,
Kurio tu taip nori.