EBM
Editors

Aš turėjau tam tikras simpatijos užuomazgas Editors ir anksčiau, tačiau vis nerasdavau kūrinio, kuris man cinktelėtų ir priverstų daugiau į juos pasigilinti. Viskas skambėdavo normaliai, kokybiškai, bet neįspūdingai. Heart Attack buvo man tas cinkt momentas, po kurio nutariau, kad EBM albumą man būtina perklausyti. Tikrai nesigailiu, vienas smagesnių klausinių iš šiųmetinės produkcijos. Man patinka, kad šiame albume yra toks pilnaviduris, tirštas skambesys, kur gitaros ir sintezatoriai labai įdomiai persipina. Ir daugelis dainų turi vežančią ritminę sekciją: dalykas, ko labai reikia tokiai skambiai muzikai. Būtent šitos charakteristikos labai galioja mane užkabinusiai Heart Attack dainai, bet taip pat ir mano naujiems albumo favoritams: Picturesque, kuri labai smagiai nuplaukia į post-punk ir beveik noise rock teritoriją, bei Strange Intimacy, kuri daug labiau elektroniška, tamsi ir minimalistinė, o stojus priedainiui nori nenori prisimeni Depeche Mode. Kitos dainos irgi smagios: Strawberry Lemonade taip pat turi to elektroninio minimalizmo, bet ir stiprumo savyje; Educate ganėtinai intensyvi ir smagiai susiklausanti daina. Karma Climb, kai norisi kažko melodingesnio ir paprastesnio. Kiss antroji pusė man visiškai nusveria pirmąją: kažkodėl tamsesnis skambesys į ausį krenta labiau nei tas optimizmas. Ir tik dviejų dainų albume nemėgstu ir net nemanau, kad jos geros: Silence yra be galo atmosferiška ir baisiai iškrentanti iš albumo konteksto. O Vibe – truputį paaugliška popsūcha, man labai nepatinka tos dainos saldaininė nuotaika. Aš suprantu, čia akivaizdžiai pasisemta įkvėpimo iš New Order, bet ir New Order kartais daro klaidų. 

Jei ne tos paminėtos dvi dainos, albumas turėtų 9-etą su pliusu ir įsipaišytų tarp geriausių metų albumų. Bet dabar jaučiuos pristabdytas ir 9-etui uždedu minusą. Bet gal ir smagiau toks poliarizuojantis albumas negu tiesiog geras albumas, kuriame visoms dainoms simpatijos panašiai stiprios: šiuo atveju bent jau lieka labiau įsikertančių įspūdžių.