Huida inesperada
De los brazos de nadie
Solo por la vías tristes
Momentos vividos contigo
Inmortalizados en mi alma
Carne de mi carne
Sangre de mi estirpe
Agua de mis mares
La noche no te detuvo
Ante el futuro
Que te arrebató de mí
Inexperto amigo
Precoz en el tiempo
Eterno en mí
El verdor de tus ojos
Está tatuado en mi destino
Estás en mi más vivo que yo mismo
Cuando hablo, es tu voz
La desahoga este llanto
Cuando río es tu alegría que me brota
En tu tumba se fueron
Los secretos de la amistad
Tu agonía no me esperó
Ahora sé que el corazón
También se cansa de esperar
El carińo que siempre se deseó
Agua de mis mares
Eterno en mí
Nu taip, nesudarysim gi vieno bendro žodyno, kai tokie jie skirtingi Aš gal anksčiau panašiau mąsčiau, bet šiemet supratau, kad visi metų laikai yra vienodai gražūs ir vienodai reikalingi, ir yra tik požiūrio kampas, iš kurio gali juos vertinti.
Nepriimtinas man tas tavo žodynas, nu bet ką padarysi Man atrodo yra priežasčių rudenį ir žiemą subjaurinti, jei jau visi ją taip bjaurina. Aš nemėgstu rudens ir dar baisiau nemėgstu žiemos, tai yra gamtos mirties ir stagnacijos laikas, nieko tame
Šiaip aš nieko prieš prekybcentrių diktuojamoms normoms. Ruduo ir žiema yra bjaurūs metų laikai, tad kuo anksčiau aktyvuoji savyje šventinę nuotaiką, tuo smagiau gyvent. Ar čia krikščioniška, jau ne mano reikalas, nesu religingas žmogus.
2017 m. rugpjūčio 5 d. 23:23:34
Gilu, stipru. Tikiu, prasmę galima įžvelgti net nesuprantant svetimos kalbos.
____________________
Ištrinkite anketą, ji nebebus naudojama, ačiū.