Gerai kad niekas neprakeikė
To balto paukščio mano gluosny
Vanduo vaizdus ir veidus keitė
O vėjai pievų galvas glostė
Gražiai sakais kvepėjo girios
Užgimę šerdimis į aukštį
Ir žvelgia tavo akys gilios
Į giedantį laimingą paukštį
Pavargus vasara rymojo
Greta manęs ant ilgo liepto
Ir tryško diemedžiai iš molio
Kad baltas paukštis neišlėktų