Heaven Comes Down
Dokken

Nors Dokken man paskutiniu metu, paklausant šio bei to, atrodė kaip viena įdomesnių glam metal eros grupių, tačiau šis albumas yra prėskokas. Džiaugiuosi gitaristo Jon Levin grojimu, jis puikiai užpildo muzikinę erdvę. Nors tokių ryškių solo partijų gitara čia beveik neturi, tačiau pragrojimai tarp eilučių arba kelių taktų intervalai tarp posmų ir priedainių skamba tikrai mėsingai ir metališkai. Tačiau kompoziciškai dainos gan vienodokos, vien gitaros iš savęs jų neišgelbėja. Taip pat neatpažįstu Don Dokken vokalo – skamba suvargusiai, prikimusiai, silpnai. 

Prie man labiau patinkančių dainų labiausiai priartėjo Fugitive, I'll Never Give Up ir Saving Grace. Fugitive turbūt įsimintiniausia, geriausią drive'ą albume turinti daina. I'll Never Give Up galėčiau išskirti kaip vieną iš dviejų albumo baladžių (kita būtų I Remember), kuri turi gan subalansuotą gitarinį skambesį. Soluotė ne per daug besidraskanti, labiau lyriška, tinkanti prie dainos natūros. O ir daina melodija skamba kiek įdomiau. I Remember turi mano skoniui kiek per saldų priedainį, o ir vokaliai mažiau įtikinanti. Saving Grace turi vienus aršesnių rifų albume, jų gitaros tonas švelniai primena Led Zeppelin - Kashmir. Nors melodiškai šios dainos nepavadinčiau ypatinga, tačiau ta ledzepiška skambesio spalva ir metališkumas mane labiausiai patraukia. 

Over The Mountain tiek lyriškai, tiek melodiškai man į kažką baisiai panaši. Atgaminau, kad melodiškai man kiek tais primena Genesis – Land of Confusion (aišku, tik čia ant gitarinių steroidų). O vat lyriškai ką primena, negaliu tiksliai atgaminti. Bet bendrai sudaro derivatyvios, neoriginalios dainos įspūdį. Nebuvau labai sužavėtas ir Santa Fe, nors tai ir labiausiai išsiskiriantis kūrinys albume. Folkrokiškos spalvos akustinis numeris, kurio melodija kelia asociacijų su Uriah Heep - Lady In Black. Tačiau per statiškas ir per mažai įdomus aranžuotės klausimu, nepatraukia ausiai.

Albumą vertinu silpnesniu 7-etu. Tikėjaus kiek įdomesnių kompozicijų ir kažkaip nemotyvuoja paklausyti Dokken ankstesnės kūrybos labiau, o ne tik fragmentus, kuriuos šen bei ten išgirstu.