Higher Than Heaven
Ellie Goulding

Albumas turi gerus singlus, bet turinys visumoje – nykokas. Gan klasikinė situacija šiuolaikiniams contemporary pop albumams. Beje, aš negaliu patikėti, kad daugiausia spotify perklausų turintis kūrinys yra kaip bonusas į albumą įtraukta All By Myself, kuris yra labai geras pavyzdys, kaip nereikia samplinti kitų iki skausmo žinomų melodijų (šiuo atveju Depeche Mode – Enjoy The Silence), nes būtent tai ir sugaudo tas perklausas, nors daina gilumoje yra ganėtinai prastos kokybės. Ir dar melodiškai nedera su tuo sample'u. 

Vietomis išlenda neblogai ėjimai teisinga kryptimi – daryti šokinį, sintezatoriaus kupiną, stiprų, ritmiškai pabrėžtą popsą. Deja, šitą idėją užmuša prodiuserių komanda, kuri į bene visas dainas įveda štampinės glamūros, aranžuotes suspaudžia į midrange garso intervalą ir viskas pranyksta. Ir nors Ellie Goulding nebloga vokalistė, bet jos vokalo neužtenka gelbėti padėties, ypač kai jis pats prispaustas prie muzikos galutiniame mikse. 

Mano galva, sėkmingi singlai yra Easy Lover ir Let It Die. Easy Lover pasiūlo mums stipriausią ir įsimintiniausią priedainio melodiją, kuri albume iškyla visa galva aukščiau visko. Let It Die tuo tarpu patenkina tą viziją, kurią minėjau praeitoje pastraipoje – tai skamba smagiai, vežančiai, ir net nieko ypatingo nereikia daryti su vokalu, kad jis išryškėtų – tiesiog išimti perteklinę elektroniką iš aranžuotės ir išryškinti bosą bei ritmą. Bet vėlgi, nieko panašaus į Let It Die albume daugiau nebėra. Melodiškai gal ir kitos dainos galėtų kažkaip išryškėti, bet aranžuotės ir produkcija jas nuskandina. Dar nebent galėčiau klausytis Higher Than Heaven, kur irgi neperdozuota su sintezu, o ir vokaliai tai turbūt ryškiausias Ellie pasirodymas albume. 

Albumui rašau silpną 6-etą. Tai neturintis ilgalaikės išliekamosios vertės, gana įprastas pop albumas. 

8/10