Štai nukrito lapai jau,
Užmigs ruduo ramus.
Tarytum aš migloj matau
Nutolstančius namus.

O tu vis stovi tarpdury,
O, mano mylima,
Tu stovi ir verki
Ir žiūri į mane.

Taip, suprask, aš išeinu,
Nekaltink ir neteisk
Ir jeigu buvo kas ne taip,
Prašau tavęs, atleisk.

Tu nori man kažką sakyt,
Bet nerandi jėgų,
Tenori sulaikyt,
Nes aš jau išeinu.

Taip, tu nori man sakyt,
Bet nerandi jėgų,
Nes aš jau išeinu.

Taip, man buvo gera čia,
Gal taip nebus tenai,
Bet nieko nepakeisi, ne,
Tu puikiai tą žinai.

Žinai, kad bus man ten sunku,
O ypač be tavęs.
Aš viską suprantu,
Nes išsiskirsim mes.

Taip, žinau, man bus sunku,
O ypač be tavęs,
Nes išsiskirsim mes.

Tu nepergyvenk labai,
Suprask, likimas toks.
Manau, mane tu supratai,
Nebūsiu jau kitoks

Galbūt skolingas liksiu tau
Už meilę su kaupu.
Dar kartą atsiprašau,
Atleisk, aš išeinu.

Taip, skolingas liksiu tau
Už meilę su kaupu.
Atleisk, aš išeinu.