Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Komentarai (1)
Copyright 2001-2026 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Panaši muzika
 Cosmic Egg
Wolfmother |
 |
 Automata I
Between the Buried and Me |
|
 Stormwatch
Jethro Tull |
|
 In Times
Enslaved |
|
 The Source
Ayreon |
|
Music.lt
09:27 -
4Blackberry
O aš tik norėjau sužinoti, kurie buvo siūlyti daugiau kartų 
Bet dabar gali tapti savotiškomis varžytuvėmis.
Bet dabar gali tapti savotiškomis varžytuvėmis.
02:51 -
einaras13
Padariau statistiką VdGG vs Rush siūlymo į dienos dainą klausimu. Kurią dieną aprašysiu blog'e, įdomių dalykų radau.
23:47 -
4Blackberry
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
23:39 -
4Blackberry
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
23:37 -
einaras13
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
23:36 -
einaras13
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.
23:35 -
4Blackberry
O YouTube tai nebūtinai įdėtas darbas yra lygu peržiūrų skaičiui. Bet irgi priklauso nuo turinio tipo. Bet mano nuomone, didžiausia YouTube populiarumo paslaptis yra skoningas ir subalansuotas turinio pateikimas. Jame svarbiausia, kad žiūrovas nenuobodžia
23:32 -
4Blackberry
Tai kad kaip tik tinklalaidės dabar didžiausias dalykas. Nežinau kas jas keistų. Tik tiek, kad visi jas kuria ir konkurencija yra milžiniška. Sunku padaryti, kad būtum pastebėtas. Kita vertus, manau, kartais geriau turėti mažą, bet ištikimą auditoriją.
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 3
Neregistruotų vartotojų: 1598
Iš viso užsiregistravę: 73722
Naujausias narys: tife1977
Šiandien apsilankė: 170176
2020 m. lapkričio 3 d. 11:32:42
Stebina, kad per metus įmanoma sukurti dar vieną 90 minučių trukmės banginį. Produktyvumo mastas man protu nesuvokiamas. Ir negaliu sakyti, kad šitas albumas prastesnis už mano praeitų metų top10-uko albumą „Waiting For Miracles“. Nemaža dalis apžvalgininkų sako, kad pastarąjį „Islands“ net pranoko. Vis tik man „Islands“ sudaro saugaus albumo įspūdį – trūksta avangardo skambesyje ir kompozicijose. „Waiting For Miracles“ albume buvo kompozicijų, kur netenki amo, nes tai kažkas netikėto skambesio prasme (The Rebel Circus, Spirals) arba kompozicijos prasme (Vertigo, Wicked Old Symphony). Čia irgi yra šiek tiek tokių momentų: Morning News pasiūlo tokį akustinį chilly skambesį, vos ne kantri stiliumi. Tangerine galbūt nuspindi funk natūra, Man In A Two Peace Suit ir Serpentine turi savotiško džiaziškumo. Looking For Answers integruoja bažnytinį vargonų skambesį. Bet visa tai nepritrenka su tokia vau galia kaip Spirals boso-gitaros dinamika. Tiesa, tai, kad albumas išlieka įvairus ir įdomus visoje trukmėje, reikia įvertinti. Galbūt tai yra aspektas, kuriuo Islands yra pranašesnis už pirmtaką – nors ir saugesnis, bet vientisesnis. Bet irgi nelengvas albumas, reikėjo kokių 5 perklausų (iš esmės viso savaitgalio), kad suvirškinčiau šitą banginį, o Waiting For Miracles nagrinėjau bene kelias savaites.
Man labiausiai patinkančios dainos yra Racing With Blinders On (labai galingas atidarantis kūrinys ir jei toks drąsus skambesys vyrautų visame albume, tai Islands tikrai būtų bomba), Fool's Gold (labai kieta ritminė sekcija), Tangerine fankiškumui irgi negaliu atsispirt. Journeyman yra trumpas, bet galingas instrumentinis momentas. A New Species ir Northern Lights irgi kruopščiai išpuoselėtos kompozicijos, vis labiau pradedu pamėgti ir bliuziškai melancholišką Telescope.
Tokių esmingai silpnų momentų albumas neturi, nebent Between Hope & Fear. Ji stačiai neįdomi man. Ilgesnės kompozicijos galbūt ir geros, tačiau prigęsta arba sunkiai išlaiko įspūdį (ypač tą pastebiu klausydamasis Solaris).
Bendrai albumui rašau solidų 9-etą. Gal The Flower Kings ir antrą kartą pateks tarp mano metų favoritų, tačiau šiemet konkurencija į mano topą išskirtinai didelė... žiūrėsim
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas