Mažajam Lukui buvo tik šeši metukai
Jam jau buvo pradėję kaltis nuolatiniai dantukai
Luko motina sūnų labai mylėjo
Kiekvieną dieną į kuprinę sumuštinius dėjo

Per perėją lydėjo, nes sūnum tikėjo
Kad užaugęs ir suaugęs kažką tikro pasieks
Ir didžius kelius nuties
Bet namuose nebuvo vyro
Luko motina sėdėdavo ant pigaus vyno

Lukas tėvo buvo net nematęs
Bet prie šios situacijos sūnus jau būdavo pripratęs
Vieno kambario butas, pilkas motinos chalatas
Kieme stovintis senas, baltas Volkswagen Passat‘as

Dar truputį skolų, iš skirtingų bankų paskolų
Kad ir kaip buvo sunku, jinai tikėjo savo vaiku
Šitam pasauly jinai jau sunkiai tvėrė
Todėl kiekvieną naktį dachuja rūkė ir gėrė

Kol motina giminėms už paramą dėkojo,
Lukas atsakymų į paprastus klausimus ieškojo
Kodėl rankos vandeny susiraukšlėja?
Kodėl pas jį kaip per filmus neateina dantukų fėja?

Bet motina galvojo, kad gyvenimą ji suprato
Kai Lukui patėvį achujeną tipo rado
Vyras pasirodė atsakingas ir žavingas
Dar prie viso šito šūdo buvo ir turtingas

Bet suprato, kad padarė klaidą,
Kai per vieną vakarinę laidą, pakeitęs balsą ir vardą
Lukas papasakojo visą istoriją,
Kas dėdavos šaltom naktim tų namų teritorijoj

Kai motina ramia širdim išeidavo į darbą
Ramiom akim užverdavo duris
Į Luko kambarį ateidavo patėvis
Išsišiepdavo ir suleisdavo savo purvinus dantis

Tad:

Vieną kulką į tavo galvą, pedofile
Vieną kulką į tavo širdį, tu debile
Vieną kulką į tavo klyną, pedofile
Tai ko dabar visi baranai po skandalų nutilę?

Vieną kulką į tavo galvą, pedofile
Vieną kulką į tavo širdį, tu debile
Vieną kulką į tavo klyną, pedofile
Tai ko dabar visi nutilę?



Sandrai buvo trylika, bachūrui aštuoniolika
Miestas, trečias Golf'as, jų greitis keturiolika
Abu jauni ir nuo meilės buvo apsvaigę
Pochui jiems buvo, kad nė šūlės buvo nebaigę

Bet meilė baigėsi, kai vieną vakarą jisai baigė į vidų
Sako: nesijaudink, pavadinsime jį Gvidu
Bet tėvų komanda buvo kaip ir aiški
Sako: šitą vaisių reikia kuo greičiau sutraiškyt

O Sandra buvo ne tokia, ji buvo paprasta
Kas dieną, kas minutę gyvybę laikė vertybe
Įsivaizdavo kaip mokina savo vaiką vaikščiot
Kaip jis pats stengiasi batukus savo užsiraišiot

Bet tėvų spaudimas viena dieną paėmė viršų
Kai kas minutę žodį „abortas“ jai į galvą piršo
Tada dachuja tablečių – Sandra guli ant grindų
Paslika jau be jokių gyvybės ženklų

O ant stalo raštelis:
Atleisk, žiaurus pasauli, mes išeinam abu
Alekna 2012