Lūpų kampučiai natūraliai žemyn
Jie nepakyla, galiu visaip bandyt, a-a
Kam tau klaust? Ką taip nori išgirst?
Man nepavyksta, man nepavyksta
Malonaus tau suvaidint
Man nepavyksta, man nepavyksta,
Malonaus tau suvaidint

Turiu draugą, jisai sakyt bandys
Vien pozityvu pozityvu pozityvu užkaišioti bandys, a-a
Tuščias ertmes, ten kur vienas lieki
Ir jokio draugo draugės šuns žmogaus kartu pasiimti negali
Taip ir nuo ašarų nekontroliuojamai vemi
Taip ir vien ašarom vemi

Kiekviename kambaryje dideli saulės langai grindyse
Ir aš kažką prisimenu, mąstau, šypsaus
Nežinia kam ir vėl sėdžiu tylus
Aš galvoju apie tave,
Kada mes kur ėjome, kaip tu atrodei
Ir, rodos, matau tavo veidą
Pusiau nušviestą saulės, pusiau šešėlyje
Aš norėčiau tikėti, jog tu esi kur nors netoli, bet neįstengiu
Aš žinau, kad tu toli toli…
Ir man valandomis taip sunku šią šviesią vasarą
Aš dabar pavydžiu visiems tiems, kurie šnekasi, juokauja, pereina per gatvę su tavimi
Jie nežino, kiek tai yra daug (x12)