Jūratė:
Kodėl tariu "man gera čia",
Juk tai ne tamsios gelmės?
Gal sapnas tai - man gera čia,
Gal burtai jūrų velnio?

Pabust iš miego gera čia,
Juk taip ilgai miegojau,
Kastyti mielas, gera čia,
Ar krantas tai, ar rojus?

Įkvėpti vėjo ir žolės,
Kastytis:
Apakt nuo meilės didelės,
Jūratė:
Paliesti žemę ir gėles it mylimojo lūpas...
Kastytis:
Klausytis paukščių ir lietaus,
Jūratė:
Ragauti pieno ir medaus,
Abu:
Matyti jūrą iš viršaus, kur baltos bangos supas...

Kastytis:
Tu pažvelk į ąžuolo šakas -
Tai santuokos altorius...
Neturim rūmų, na ir kas -
Bus pieva mūsų meilės guolis.

Jūratė:
Širdis stuksena: "gera čia",
Kai vėjas taršo plaukus.
Mylėk mane dabar ir čia -
Aš taip seniai to laukiu...

Abu:
Ateik naktie, užpūsk žvakes,
Surankiok liūdesio šukes,
Aš tavo kūnu ir kvapu patamsiuos pasišviesiu...
Šalin dainas, šalin žodžius,
Šalin drovumo drabužius,
Neliko nieko, net dievų, tik tu ir aš - mes dviese...