Kolir
Onuka

Nepateisinantis lūkesčių Onuka darbas. Grupė, kuri labai įdomiai derino folko elementus su modernia pop / elektronine muzika, kažkaip labiau nuvinguriavo į tradicinį pop/electro skambesį, čia trūksta skambesyje drąsumo, trūksta folkloro instrumentų platesnio išnaudojimo, o ir paties folko čia ryškiau atsiranda tik pabaigoje (Son beigi 23:42). Perklausiau šį albumą kokius 7 kartus kaip foną bedirbdamas, tai kažkaip nykiai prasiklausė visus kartus. Tai dabar perklausiau susikoncentravęs: vis tiek pirmoji albumo pusė, apart CEAHC (kuri turi žavingą aranžuotę), man neveikia, gana blanku. Mano mėgstama albumo dalis prasideda nuo Xashi – va čia šiek tiek to drąsumo, kurio norėjau ir kurį įpratęs girdėti Onuka muzikoje, tiesa, čia vėl elektronikos dėmuo vyrauja. Na Samoti irgi intriguojantis numeriukas (vat įžanga pasiūlo pagaliau užuominų į folko skambesį). Nu ir Son pamalonino savo švelnumu ir archajiškesniu skambesiu. 

Albumo pirma pusė yra silpnas 7-etas, albumo antra pusė yra stiprus 8-etas. Vidurkis balansuoja tarp 7 ir 8, bet žinant, kad albumo dauguma manęs nejaudina, esu linkęs rašyti mažesnį balą: 7-etą.