C'était la fête à la galette
Sur la colline aux Moulins
Margot la rousse
Lison la douce
Se faisaient belles au matin
En carmagnole
En carriole
On s'échappait de Paris
Par trois ou quatre
Jusqu'à Montmartre
Où l'air était joli
La Dame aux camélias
S'en allait
Quand j'y pense
En vacances à Grenelle
Puis la ville a poussé ses quartiers, ses ruelles
Jusqu'aux ailes des moulins
C'était la fête à la galette
C'était déjà chez Renoir
Là où s'alignent cent pieds de vignes
Rose faisait le trottoir
Puis des artistes, puis des touristes
Et puis le monde a grandi
Le vieux village
Près des nuages
Est devenu Paris
Faisons la fête à la galette
Sur la colline au Moulin
La vie est belle sous les tonnelles
Et c'est bientôt le matin
La valse roule et le vin coule
Comme la Seine à Paris
Quand c'est la fête à la galette
C'est la fête à la vie
Quand c'est la fête à la galette
C'est la fête à Paris
Kartu jaučiu, kad ne viską turi kitas paliudyti, ką sužinau ar sukuriu. Vertinu, kad man tai svarbu, o kiti, jei dalinsiuosi, reaguos kaip jiems tuo metu gaunasi, tas nesukontroliuojama. Gal ne tiek svorio kitų reakcijos turi, rezultate tuštumos neužpildo
Aš asmeniškai turiu sąsiuvinį tam, išrašau visą srautą, kol paaiškėja apie ką tai buvo. Pats rašymas kaip mąstymo forma tampa, o ir aplinkiniai tuo neveikiami.
žmogus turi savo vidinį kelią bei likimą. kad branda suteikia ramybę – nebereikia ieškoti svetimų klaidų, o geriau leisti sau ir kitiems tiesiog būti savimi.
O jei saliakelio atverstum sia diena 2013m pamatytum kad kalbejai, jog bėgant laikui jauni žmonės keičia maksimalizmą į atsargumą ir pradeda derinti svajones su realiomis galimybėmis. raginai neteisti kitų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, nes kiekvienas žmog
Kad palaikytumėt ryšį ir gautumėt grįžtamąjį ryšį reikia įdėti daug pastangų, bandyti įsiklausyti į kitą, pasidalinti savo įspūdžiu, kantriai sulaukti žmogaus atsakymo be papildomo informacijos pliūpsnio.