Šis albumas yra turbūt vienas stipriausiai įvertintų pastarojo dešimtmečio progresyvaus metalo albumų, jis dažnai geru vardu minimas progresyvistų bendruomenėse (tam pačiam facebook'e, pavyzdžiui) ir net plačiosios muzikos diduma apžvalgininkų jį įvertina labai neblogai. Vienintelė progarchives.com bendruomenė jį įvertino kukliu 3.72 iš 5 įvertinimu. Tokie atgarsiai mane paskatino imtis šio albumo. Ir tikrai tai geras albumas. The Contortionist braižas yra ryškus ir lengvai atpažįstamas bei apibūdinamas, tai jau yra vienas geras pliusas. Koks tas braižas? Tai kompleksiški, vingrūs rifai, turintys džiazinių atspalvių (stipresniais momentais jų muzika tikrai pradeda nešti Cynic link), kuriems tekstas ir vokalas parašytas taip, kad neįprastos garsų sekos nepasirodytų per daug aitrios klausytojo ausims ir atrodo, kad būtent vokalinės partijos suklijuoja visą tą kiek chaotišką muzikos karnavalą. Vienas smagiausių elementų yra tas ganėtinai atmosferinis spacy sintezatorius garsas, apmušantis visą antrą planą, taip įnešdamas dar daugiau vientisumo į jau esamą konstrukciją. Todėl skambesys man labai patinka.
Dėl visos kūrybinės struktūrinės dalies aš norėčiau pasakyti ne tokių gerų žodžių. Galbūt būtent tas spacy jausmas, galbūt tas kompleksiškumas priverčia klausytoją pasimesti dainos/albumo chronologijoje. Kai kurias dainas klausiau po 6-7 kartus, kol supratau, ką jos čia veikia ir kaip jos susiklauso bendrame kontekste. Kol Language abi dalys ir Integration man susivirškino pakankamai lengvai, The Parable ar Primordial Sound galbūt dėl kiek lengvesnio skambesio liko kiek užmirštamos ir tai nėra labai geras ženklas. Arise apskritai neturi stiprios melodijos, labiau žaismas su garsais nei konstruktyvi daina, todėl, mano nuomone, silpniausias numeris visame albume.
Tekstai turi sąmojį, bet jų išraiška kiek silpnoka. Tekstai man dažnai neturi įtakos, aš į juos nesu labai linkęs gilintis, man vokalistas galėtų ir nesuprantamus žodžius murmėti, praktiškai tas pats. Bet silpni tekstai jokios pridedamos vertės nekuria, todėl tai irgi nieko gero. Vokalistas, nors ir atlieka labai reikšmingą "sukabinimo" funkciją, kažko įspūdingo neparodo. Iš vienos pusės gerai, iš kitos pusės - čia praktiškai džiazinis progmetalas, todėl ekspresijos su rizika dar labiau išsidraskyti norėtųsi vis tik daugiau.
Tai jei skambesys: 10 balų; vokalas: 7 balai; tekstai: 8 balai; struktūra: 8 balai. Būtų stiprus 8-etas. Bet pakeliu iki 9-eto už tokias puikiai sukonstruotas dainas kaip Language, Ebb & Flow, o ypač Integration - albumo perliukas visomis prasmėmis, mano nuomone.
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2018 m. birželio 11 d. 20:25:03
Šis albumas yra turbūt vienas stipriausiai įvertintų pastarojo dešimtmečio progresyvaus metalo albumų, jis dažnai geru vardu minimas progresyvistų bendruomenėse (tam pačiam facebook'e, pavyzdžiui) ir net plačiosios muzikos diduma apžvalgininkų jį įvertina labai neblogai. Vienintelė progarchives.com bendruomenė jį įvertino kukliu 3.72 iš 5 įvertinimu. Tokie atgarsiai mane paskatino imtis šio albumo. Ir tikrai tai geras albumas. The Contortionist braižas yra ryškus ir lengvai atpažįstamas bei apibūdinamas, tai jau yra vienas geras pliusas. Koks tas braižas? Tai kompleksiški, vingrūs rifai, turintys džiazinių atspalvių (stipresniais momentais jų muzika tikrai pradeda nešti Cynic link), kuriems tekstas ir vokalas parašytas taip, kad neįprastos garsų sekos nepasirodytų per daug aitrios klausytojo ausims ir atrodo, kad būtent vokalinės partijos suklijuoja visą tą kiek chaotišką muzikos karnavalą. Vienas smagiausių elementų yra tas ganėtinai atmosferinis spacy sintezatorius garsas, apmušantis visą antrą planą, taip įnešdamas dar daugiau vientisumo į jau esamą konstrukciją. Todėl skambesys man labai patinka.
Dėl visos kūrybinės struktūrinės dalies aš norėčiau pasakyti ne tokių gerų žodžių. Galbūt būtent tas spacy jausmas, galbūt tas kompleksiškumas priverčia klausytoją pasimesti dainos/albumo chronologijoje. Kai kurias dainas klausiau po 6-7 kartus, kol supratau, ką jos čia veikia ir kaip jos susiklauso bendrame kontekste. Kol Language abi dalys ir Integration man susivirškino pakankamai lengvai, The Parable ar Primordial Sound galbūt dėl kiek lengvesnio skambesio liko kiek užmirštamos ir tai nėra labai geras ženklas. Arise apskritai neturi stiprios melodijos, labiau žaismas su garsais nei konstruktyvi daina, todėl, mano nuomone, silpniausias numeris visame albume.
Tekstai turi sąmojį, bet jų išraiška kiek silpnoka. Tekstai man dažnai neturi įtakos, aš į juos nesu labai linkęs gilintis, man vokalistas galėtų ir nesuprantamus žodžius murmėti, praktiškai tas pats. Bet silpni tekstai jokios pridedamos vertės nekuria, todėl tai irgi nieko gero. Vokalistas, nors ir atlieka labai reikšmingą "sukabinimo" funkciją, kažko įspūdingo neparodo. Iš vienos pusės gerai, iš kitos pusės - čia praktiškai džiazinis progmetalas, todėl ekspresijos su rizika dar labiau išsidraskyti norėtųsi vis tik daugiau.
Tai jei skambesys: 10 balų; vokalas: 7 balai; tekstai: 8 balai; struktūra: 8 balai. Būtų stiprus 8-etas. Bet pakeliu iki 9-eto už tokias puikiai sukonstruotas dainas kaip Language, Ebb & Flow, o ypač Integration - albumo perliukas visomis prasmėmis, mano nuomone.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas