Madmen and Sinners (James Labrie and Tim Donahue)
James LaBrie

Labai įdomus ir progresyvus albumas. Nors jis stovi po James LaBrie pavarde, jo autorius yra Tim Donahue. Todėl noriu atkreipti į tą mažai kam girdėtą muzikantą dėmesį ir perspausdinu anonsinį albumo Madmen & Sinners skelbimėlį.

Muzikantai:James LaBrie (vocals), Tim Donahue (guitar, bass, keyboards),Mike Mangini (drums)

 Šių dienų MTV ikonų sėkmę apibrėžia jų materialinis pasisekimas. Tikri artistai, tokie kaip gitaristas Tim Donahue ir Dream Theater vokalistas James LaBrie sėkmę apibrėžia savo muzikos progresu ir evoliucija, o jei šlovė ir pinigai tenka kaip galutinio rezultato dalis, juo geriau. Daugiau nei du metus užtrukęs darbas prie Madmen & Sinners Donahue buvo šuolis į priekį, šis projektas iš jo pareikalavo drąsos, sielos ir viso jo talento iki paskutinio lašelio. LaBrie tai buvo proga išmėginti kiek netikėtą naują teritoriją progresyvaus metalo žanre. Jau turintis šešis leidinius, Donahue nusprendė, kad jau metas savo muziką pakylėti į sekantį lygį. 2000-ais įrašęs Into The Light dar ilgai iki susitikimo su LaBrie, Donahue ėmėsi įrašinėti M&S su LaBrie vokalu sau mintyse, numatydamas jį kaip progresyvaus metalo albumą sekant pompastiškais Dream Theater. Atsitiktinis susitikimas su abiems bendru draugu 2001-ų vasarą suvedė Donahue su dainininku, po ko sekė spontaniškas pirminės demo medžiagos perklausymas. Prasidėjo telefoninis bendravimas, LaBrie ganėtinai susidomėjo pasiūlymu ir Donahue su užsidegimu ėmė rašyti tai, kas pradėjo ryškėti kaip Madmen albumas. Gitaristas ir dainininkas pirmą kartą susitiko 2002 liepą, kad aptartų Donahue Madmen & Sinners muzikinę viziją ir idėjas.Per jų kolektyvines naujų idėjų svarstymus LaBrie pasiūlė įtraukti į komandą būgnininką Mike Mangini (Extreme/SteveVai), su kuriuo bendradarbiavo įrašinėdamas Mullmuzzler, savo šalūtinį projektą. Įrašų sesija vyko 2003-ų sausį, Mangini buvo įrašinėjamas juoston Bostone, o LaBie vokalas Baryje, Ontario valstijoje. 2003-ieji praslinko Donahue užsikasus savo namų studijoje, grojant ir įrašinėjant visas beladės gitaros, boso ir sintezatoriaus partijas, pats konstruojantis ir mikšeruojantis patį albumą, visą laiką užsiėmus su kaprizingo kompiuterio ketinimais ryti brangią įrašytą informaciją kaip pakliuvo. Galiausiai Donahue triumfavo išeidamas iš studijos su geriausiu albumu savo karjeroje. Donahue pasidalina savo mintimis apie kurybinį procesą įrašinėjant Madmen & Sinners: „Melodijos sumanymai išliko nepajudinamai kaip akmuo tokie pat kaip ir pradžioje buvo mano sukurta, tačiau oranžuotės – grigarialinės giesmės buvo plačiai panaudotos, kad suteiktų muzikai katedros aplinkos įspūdį, čia kaip pavyzdys, o dainų tekstai rutuliavosi kol aš gyvenau su muzika. Tai neabejotinai pats techniškiausias ir muzikiniai didžiausių iššūkių pateikęs mano sukurtas albumas. Kas dėl darbo su Džeimsu, aš dirbau normaliai be kitų žmonių indėlio, tačiau aš sėmiausi iš jo pozityvią energija“. Kas dėl LaBrie, kuriam patiko mintis išskleisti savo kūrybingumo sparnus. „Timas siuntinėjo man įrašytus kompaktinius diskus, o aš atrašydavau, kaip ta konkreti daina ar jos dalis skamba su manimi. Taip tęsėsi gan kurį laiką, kol mes nesuėjome į studiją, bet dainos, rodos, įgauna savo gyvenimą, tik kai užkloji galūtinę vokalinę medžiagą. Aš mėgstu eksperementuoti, ir man patinka tai, ką mes nuveikėme Madmen & Sinners sesijos metu. Mes puikiai praleidome laiką, ir aš tikiu, kad muzika kalbės už save.“ Tikrai, ji kalbės, kaip testamentas kūrybingumui, artistiškumui ir muzikos evoliucijai.