Monika Linkytė | Vasaros terasa

Vilniau, pasiilgau Tavęs! Rugsėjo 7 d. galima sakyti, bus lygiai metai, kai pažadėjau sau, jog visą savo energiją ir laiką atiduosiu kūrybai. Kad galėčiau atversti dar vieną naują lapą. Kūryba šiuo metu mane veda toli: iki Londono, iki Los Anželo. Bandau savęs nestatyti į rėmus, nebijoti pažinti savęs kituose žanruose, pažinti, apie ką šiuo metu man kuriasi? Juk kūryba iš esmės ir yra kaip niekad nesustojanti banguoti jūra. Tą naują muziką kol kas girdėjo tik mano artimiausi, bet, atrodo, kad atėjo metas tuo pasidalinti ir su jumis. Tegu tai būna mūsų mažas eksperimentas - tokios manęs nesate girdėję. Ar baisu? Smarkiai. Iki kol pagaliau prisėdau parašyti šitą kvietimą jums, širdies dažnis ir pulsas porą savaičių buvo išėjęs iš savo ribų. Bet gyvenime labiausiai vertinu vidinę laisvę ir nuoširdumą. Tikiu ir žinau, jog jūs leidžiate man būti tokiai. O aš labai jūsų visų laukiu tą vakarą pažinti mane truputį kitaip