Motorpsycho
Motorpsycho

Motorpshycho – Motorpsycho albumą perklausiau ištisai ir paskyrai, tačiau nepasižymėjau nė vienos dainos. Kažkas nesuveikė, ko gero nepateisino lūkesčių, kaip ir pernai, o lūkesčių tikrai turėjau po albumo Yay. Tiesa, Motorpsycho vis tik labiau patiko nei Neigh!!

Neatsikratau jausmo, kad Karaliaus Gizzardo šmėkla vaikščioja greta. Lucifer, Bringer of Light  ir King Gizzard & The Lizard Wizard – Rattlesnake. Skaičiau keletą recenzijų progarchive, vertinančių 5 žvaigždutėmis, ten minima Amon Duul ir krautroko įtaka, o tarp silpniausių dainų paminėtos Kip Satie ir  Bed of Roses.

Reikės žvilgterėti į Amon Duul topą ir pačiam įsitikinti. Kip Satie man kaip tik paliko įspūdį, nes visiškai iškrenta iš albumo konteksto.  Instrumentinis Satie portretas labai pavykęs ir jis kaip šaltas dušas. Bed of Roses man iliustruoja narkoleptinę būseną – glebi kompozicija Motorpsycho standartais. Išgirtasis Stanley (Tonight's the Night) nesužavėjo, man praslydo kaip eilinė  lengva popsinė daina, ir tiek. Epinis 21 min. Neotzar savo apimtyje turi įkvėpimą sužadinančių momentų, bet jie skandinami nesibaigiančiame progjam sūkuryje.

Albumas gavosi ilgas, vos ne 1,5 val., yra iššūkis bet kam išlaikyti nesilpstantį dėmesį. Aš neįstengiau, ir tik daba, rašydamas albumo vertinimą, stoikiškai narstau jį po kaulelį. Verdiktas toks, į top 10 nepatenka, bet užima priešpaskutinę vietą pridėtinio topo tuzine. Išskyriau sau 4 kompozicijas, kurias vertinu 9 balais: Laird of Heimly,  Kip Satie, Balthazaar ir Neotzar (The Second Coming).