Su krintančiais lapais su vėjo verksmais
Didingais troškimais širdis neužkais
Tik pinsis mintis nedrąsi ir liūdna
Kaip palšo dangaus įkyri dargana
Suvargino dvasią šešėliai vilties
Padangėj skraidyti sparnai nesities
O saulėtos dienos kuriom taip džiaugeis
Šviesiais atminimais tik širdį sužeis
Gyvenimo laimės panūdus širdis
Nežino kada naujas rytas prašvis
Kada į miglas pasinėrus tvankias
Iš lėto kaip žvakė be oro užges
Turiu aš savy priešingybių versmes
Ir sielvarto mintys manęs nepames
Dėl jų manyje ir gūdu ir tamsu
Jaučiu kad esu nebe tas kas esu
Jaučiu kad esu nebe tas kas esu
Suvargino dvasią šešėliai vilties
Padangėj skraidyti sparnai nesities
O saulėtos dienos kuriom taip džiaugeis
Šviesiais atminimais tik širdį sužeis
Gyvenimo laimės panūdus širdis
Nežino kada naujas rytas prašvis
Kada į miglas pasinėrus tvankias
Iš lėto kaip žvakė be oro užges