Tavo šnabždesį dar girdžiu
Tuščiam kambary,
Nors tavęs nėra šalia.
Vis mąstau apie tai dažniau.
Ką tau išeina – pasakiau...
Ar sugrįš sapnai?
Ar ištirps ledai,
Kurie sukaustė mus abu?
Ar tušti namai,
Sujaukti jausmai
Mus privers suklust?
Netikėjom netikėjom,
Kad taip gali mums nutikti,
Nemylėjom nemylėjom -
Reikia sau tai pripažinti...
Netikėjom netikėjom,
Kad reikės taip išsiskirti,
Nemylėjom nemylėjom,
Kaip galėjom taip suklysti?
Ar diena, ar tamsi naktis -
Tik apie tave sukas mano mintys.
Ar galėjau pabandyt
Ir kitą kelią pasirinkt?
Gėlės nužydės,
Sodai ištuštės,
O aš dvejoju ir kenčiu,
Gal paklausk lemties -
Ji suprast padės,
Kodėl man taip sunku...
Netikėjom netikėjom,
Kad taip gali mums nutikti,
Nemylėjom nemylėjom -
Reikia sau tai pripažinti...
Netikėjom netikėjom,
Kad reikės taip išsiskirti,
Nemylėjom nemylėjom,
Kaip galėjom taip suklysti?
Netikėjom...
Nemylėjom...
Negalėjom būti mes kartu...
Mes abu...
Netikėjom netikėjom,
Kad taip gali mums nutikti,
Nemylėjom nemylėjom -
Reikia sau tai pripažinti...
Netikėjom netikėjom,
Kad reikės taip išsiskirti,
Nemylėjom nemylėjom,
Kaip galėjom taip suklysti?
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).