Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Komentarai (1)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Panaši muzika
 The Day Is My Enemy
The Prodigy |
 |
 Giants of All Sizes
Elbow |
|
 Weather Systems
Anathema |
|
 Audio-Visions
Kansas |
|
 Obsidian
Paradise Lost |
|
Music.lt
11:42 -
Silentist
Su RASOS svente sveikinam:
• Jonas Mačiulis (Maironis)
• Jonas Vileišis
• Jonas Jablonskis
• Jonas Mekas
• Jonas Valančiūnas
• Jonas Kazlauskas
• Jonas Mačiulis
• Jonas Nainys (DJ Jovani)
• Jonas Mačiulis (Maironis)
• Jonas Vileišis
• Jonas Jablonskis
• Jonas Mekas
• Jonas Valančiūnas
• Jonas Kazlauskas
• Jonas Mačiulis
• Jonas Nainys (DJ Jovani)
23:20 -
Silentist
... perlų!
Menu aukso metą - lyg degantį fakelą,
Auksinį verpetą, gilyn mane nešantį.
Tą vietą surastų tik keturios akys:
Dvi širdys atskristų it rausvos plaštakės.
SU SVENTU JONU!
Menu aukso metą - lyg degantį fakelą,
Auksinį verpetą, gilyn mane nešantį.
Tą vietą surastų tik keturios akys:
Dvi širdys atskristų it rausvos plaštakės.
SU SVENTU JONU!
23:19 -
Silentist
Pasilik, dar pabūk, aš degu čia iš lėto...
Pasilik, neišeik į kutenantį lietų.
Mano vardą ištark, jis rusena iš lėto.
Dienos - kaip perlai, suvertos lyg perlai.
Pabusk, palakstyk, pamatyk...
Čia daug takų, takų su šešėliais,
Takų, apšviestų it nugludintų
Pasilik, neišeik į kutenantį lietų.
Mano vardą ištark, jis rusena iš lėto.
Dienos - kaip perlai, suvertos lyg perlai.
Pabusk, palakstyk, pamatyk...
Čia daug takų, takų su šešėliais,
Takų, apšviestų it nugludintų
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 388
Iš viso užsiregistravę: 73644
Naujausias narys: XiomaraMen
Šiandien apsilankė: 65474
2022 m. gruodžio 24 d. 00:18:28
Aš šiame albume nejaučiu tiek draivo, kiek girdėjau vieninteliame gerai man pažįstamame Earthless albume Sonic Prayer. Manau, kad tai susiję su daug lengvesniu, ne taip besidraskančiu gitaros garsu. Būtent, net ne tiek grojimu, bet garsu – mikse gitara keistai skamba kaip antraplanis instrumentas, bosas ir būgnai skamba riebiau, bet kadangi jie su savim neneša tiek agresijos Earthless skambesyje kaip gitara, tai tas skamba kažkaip išverstai ir neefektyviai. Prisiminus, kaip kompozicijoje Lost In The Cold Sun gitara skamba stipriai in your face, Night Parade Of One Hundred Demons skamba beveik apgailėtinai, nors improvizacijos iš pirmos pažiūros niekuo neprastesnės. Tiesa, statiškas, jam'inis Earthless stilius nėra mano mėgstamiausias muzikos stilius, aš vis dar manau, kad jie per ilgai užsiima to paties motyvo vyniojimu ir yra dar radikalesnė kitos mano sekamos panašaus stiliaus grupės – Elder – versija.
Man albume mažiausiai patinka pirmoji Night Parade... dalis. Pirmos šešios su viršum minučių ypač, man ten bereikšmis muzikantų apšilimas prieš tikrąją muzikinę programą. Kita vertus, antrosios Night Parade... dalies įžanga man bene įdomiausias momentas albume – gan netikėtas, mušamųjų varomas, beveik ritualinės muzikos prieskonį turintis motyvas. Visgi, vertinant visumą, man sklandžiausia ir geriausiai susivirškinanti kompozicija turbūt yra paskutinė, Death To The Red Sun – ji yra labiausiai tipiška, daugiausiai energijos turinti Earthless improvizacija.
Albumui rašau 8 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas