Šiandien, rytoj, po metų, visada
Mus veda į priekį norų jėga
Noras gyventi, noras pažinti tai,
Kas prieš mus dar nebuvo pažinta

Norai – tai tarsi mūsų tikėjimas
Siekimas įgyvendinti savo idėjas
Kažkam tai melas, kažkam tai tiesa
Mūsų norų visada tokia paini schema

Jei kartais būna tokie nepagrįsti
Bet mes galvojame, kad jie yra tikri
Mes einame, mums atrodo, kad pirmyn
O ar taip yra – sužinosim ateity

Didžiausias noras, slapčiausia viltis
Kurią bandome užslopinti mintimis
Kad gal nuo mūsų norų kažkada
Padės išsivaduoti nepažįstama jėga

Norai – nesuvaldoma galia,
Jie veda mus pirmyn.
Norams saviems
Paklūstam mes visi.
(x2)


Keičiasi laikai, keičiasi ir žmonės
Nes kinta aplinka, kurioje mes egzistuojam
Norai lieka visą laiką tokie patys
Trokštam to, ko nori protas ir akys

Protas mums liepia priimti sprendimus
Kartais teisingus, o kartais ir kvailus
Bet jis neatsiejamas nuo mūsų jausmų
Poelgių intuityvių

Gal kada nors išmoksim juos valdyti
Gal išmoksim jų kai kada atsisakyti
Galbūt ta valanda jau netoli
Kai galėsime išlaisvinti savo mintis

Norai – nesuvaldoma galia,
Jie veda mus pirmyn.
Norams saviems
Paklūstam mes visi.
(x2)