There's a haze on the skyline, to wish me on my way.
And there's a note on the telephone --- some roses on a tray.
And the motorway's stretching right out to us all,
as I pull on my old wings --- one white duck on your wall.
Isn't it just too damn real?
I'll catch a ride on your violin --- strung upon your bow.
And I'll float on your melody --- sing your chorus soft and low.
There's a picture-view postcard to say that I called.
You can see from the fireplace, one white duck on your wall.
Isn't it just too damn real?
So fly away Peter and fly away Paul --- from the
finger-tip ledge of contentment.
The long restless rustle of high-heeled boots calls.
And I'm probably bound to deceive you after all.
Something must be wrong with me and my brain ---
if I'm so patently unrewarding.
But my dreams are for dreaming and best left that
way --- and my zero to your power of ten equals
nothing at all.
There's no double-lock defense; there's no chain on my door.
I'm available for consultation,
But remember your way in is also my way out, and
love's four-letter word is no compensation.
Well, I'm the Black Ace dog-handler: I'm a waiter on
skates --- so don't you jump to your foreskin conclusion.
Because I'm up to my deaf ears in cold breakfast trays ---
to be cleared before I can dine on your sweet Sunday
lunch confusion.
Migla panoramą kloja, linkėdama man gero kelio.
Štai raštelis ant telefono – ant padėklo rožės kelios.
Ir greitkelis nutįsta į mus visus man užsidėjus
savo senus sparnus – viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Aš smuiku tavo pasivažinėsiu – įsitempsiu po tavo stryku
ir tavo melodija plauksiu, pritarsiu balsu tau švelniai tykiu
Štai su vaizdu atvirukas, čia aš buvau pasukęs ienas.
Tau nuo židinio matyti, viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Skrisk, Petrai. Povilai, skrisk kur ir jis -
nuo atbrailos linksmojo koto.
Kviečia aukštakulnių seniai nerimstantis gurgždesys.
Ko gero vis tiek tave galiausiai išduosiu.
Tikriausiai sergu, su galva negerai man tada,
kad aš akivaizdžiai netenkinantis lieku.
Bet mano svajos svajonėms, ten joms ir vieta
ir mano nulis dešimteriopas tavim lygus visiškai nieko.
Nėr dvigubo užrakto, net grandinės ant mano durų nėra.
Galiu tuo klausimu pakonsultuoti,
tik atmink, tau įeit, man išeit – tas pats kelias tėra
ir keturių raidžių meilės žodis nekompensuos to.
Aš Juodo Tūzo dresuotoja - padavėja ant riedučių –
Taigi, be galutinių išvadų ankstyvų apsieiki,
nes aš iki kurčių ausų tarp pusryčių padėklų būsiu –
išplovus galėsiu į tavo sekmadieninio lančo mielą sumaištį ateiti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2009 m. balandžio 10 d. 19:04:05
Migla panoramą kloja, linkėdama man gero kelio.
Štai raštelis ant telefono – ant padėklo rožės kelios.
Ir greitkelis nutįsta į mus visus man užsidėjus
savo senus sparnus – viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Aš smuiku tavo pasivažinėsiu – įsitempsiu po tavo stryku
ir tavo melodija plauksiu, pritarsiu balsu tau švelniai tykiu
Štai su vaizdu atvirukas, čia aš buvau pasukęs ienas.
Tau nuo židinio matyti, viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Skrisk, Petrai. Povilai, skrisk kur ir jis -
nuo atbrailos linksmojo koto.
Kviečia aukštakulnių seniai nerimstantis gurgždesys.
Ko gero vis tiek tave galiausiai išduosiu.
Tikriausiai sergu, su galva negerai man tada,
kad aš akivaizdžiai netenkinantis lieku.
Bet mano svajos svajonėms, ten joms ir vieta
ir mano nulis dešimteriopas tavim lygus visiškai nieko.
Nėr dvigubo užrakto, net grandinės ant mano durų nėra.
Galiu tuo klausimu pakonsultuoti,
tik atmink, tau įeit, man išeit – tas pats kelias tėra
ir keturių raidžių meilės žodis nekompensuos to.
Aš Juodo Tūzo dresuotoja - padavėja ant riedučių –
Taigi, be galutinių išvadų ankstyvų apsieiki,
nes aš iki kurčių ausų tarp pusryčių padėklų būsiu –
išplovus galėsiu į tavo sekmadieninio lančo mielą sumaištį ateiti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly