Outlandos d'Amour
The Police

Taip, geras, bet blogiausias iš penkių The Police darbų. Trankiausio skambesio, tačiau mažai subtilumo, tiek produkcijos, tiek aranžuočių klausimu. Arba jei ir yra tas subtilumas, jo išpildymas nėra optimalus. Štai Masoko Tanga yra tikrai subtili daina uždarymui. Iš pradžių ji skamba labai įdomiai ir intriguojančiai, šioje dainoje justi užuomazgos to, ką The Police išdarinės vėlesniuose albumuose, tačiau išpildymas stokojantis, daina per savo didesnę nei 5 min trukmę pabosta, ji gana statiška.

Kai kurios dainos trankios ir neduoda jokios grąžos. Next To You grąža – džiazinis solo motyvas, kuris trunka maždaug 20 sekundžių. Per mažai, žinant, kad likusi dainos dalis yra gana plokščias pankas su kiek rėksmingu Sting'o vokalu. Man Sting'as daug labiau patinka, kai dainuoja švariai ir labai džiaugiuos, kad maždaug ties trečiuoju albumu Zenyatta Mondatta to jo klyksmingumo praktiškai nebeliko. Na, gal šiokią tokią grąžą duoda ir Peanuts su psichodeliniu finalu. Bet Hole In My Life ar Born In The 50's – gana tuštokos aranžuotės atžvilgiu dainos (nors pirmoji skamba geriau). Be My Girl – tiesiog kvailoka daina su kvailoku intervalu viduryje. Gal ne tokia bloga kaip On Any Other Day, kurią baisiai išpeikiau Reggatta de Blanc apžvailgoje, tačiau tikrai yra netoli to.

Geriausios dainos yra tos, kurios yra mažiausiai trankios. Galbūt tas nelabai galioja Truth Hits Everybody – Iggy Pop stiliaus daina, tačiau skambanti geriausiai iš aštresnių dainų albume. Tačiau man labiausiai patinka mažiausiai besidraskančios Can't Stand Losing You ir ypač Roxanne. Matyt vertinu melodingumą ir harmoningą Sting'o vokalą. 

Šiame albume dar vargiai atsiskleidžia Copeland'o ir Summers'o talentai. Galbūt atskiruose momentuose (Masoko Tanga, Roxanne, So Lonely, Peanuts), tačiau visumoje albumas savo ekstravagancija neprilygsta net Reggatta de Blanc, o ką jau kalbėti apie Zenyatta, Ghost ar Synchronicity. 

Albumui rašau silpną 8-etą. Bendrame roko muzikos kontekste tai visai geras albumas, tačiau The Police standartais – labai vidutiniokiškas ir neatskleidžiantis tikrojo grupės potencialo.