Bandau įkvėpt, bet vanduo vis arčiau
Noriu išplaukt, bet aš jau pavargau
Nuleidžiu rankas, tegu srovės nuneš
Paskutinį kartą rėkiu į bangas
Nebegaliu plaukti pasroviui
Vanduo ramus, o aš einu dugnu
Plaukiu, skęstu, vėl viskas nuo pradžių
Nebegaliu plaukti pasroviui
Guliu ramus, plaučiai pilni vandens
Dar vienas gurkšnis ir viskas sutems
Bet atmerkiu akis, bangom plaka širdis
Rankos pačios mane laikys
Į dugną kritau, kad iškilčiau aukščiau
Nebegaliu daugiau
Nebegaliu plaukti pasroviui
Vanduo ramus, o aš einu dugnu
Plaukiu, skęstu, vėl viskas nuo pradžių
Nebegaliu plaukti pasroviui
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.