Bandau įkvėpt, bet vanduo vis arčiau
Noriu išplaukt, bet aš jau pavargau
Nuleidžiu rankas, tegu srovės nuneš
Paskutinį kartą rėkiu į bangas
Nebegaliu plaukti pasroviui
Vanduo ramus, o aš einu dugnu
Plaukiu, skęstu, vėl viskas nuo pradžių
Nebegaliu plaukti pasroviui
Guliu ramus, plaučiai pilni vandens
Dar vienas gurkšnis ir viskas sutems
Bet atmerkiu akis, bangom plaka širdis
Rankos pačios mane laikys
Į dugną kritau, kad iškilčiau aukščiau
Nebegaliu daugiau
Nebegaliu plaukti pasroviui
Vanduo ramus, o aš einu dugnu
Plaukiu, skęstu, vėl viskas nuo pradžių
Nebegaliu plaukti pasroviui
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal