Pėdos per smėlį


Tavo pėdos per smėlį veda mano akis
Kaip norėčiau suspėt pasivyt
Gal tada pasakyčiau, kad lietus pasibaigs
Su pirmuoju griaustinio žodžiu
Kaip vaikai iš pavasario kiemo vėjas medžių viršūnėm prabėgo
Kad jis grįš pas mane patikėti sunku

PR. Du pasauliai du keliai sielos nardančios giliai
Tavo pėdsakų laiškai parašyti per vėlai
Aš einu plonu ledu nors žinau tai nesaugu
Bet kitaip aš negaliu tavo pėdsakais seku

Gal žvaigždė atsisuks veidu man į akis
Aš žinau ji tikrai nenukris
Gal tada pasakysiu kai užgesta ugnis
Lieka laužas tirštų pelenų
Kaip vaikai iš pavasario kiemo vėjas medžių viršūnėm prabėgo
Kad jis grįš pas mane patikėti sunku

PR. Du pasauliai du keliai sielos nardančios giliai
Tavo pėdsakų laiškai parašyti per vėlai
Aš einu plonu ledu nors žinau tai nesaugu
Bet kitaip aš negaliu tavo pėdsakais seku

Du pasauliai du keliai sielos nardančios giliai
Tavo pėdsakų laiškai parašyti per vėlai
Aš einu plonu ledu nors žinau tai nesaugu
Bet kitaip aš negaliu tavo pėdsakais seku