Jau iš anksčiau pasirodžiusių iškarpų įtariau, jog šitas albumas bus gan lengvas ir saldokas ir man labai neimponuos. Na, jis šiek tiek geresnis nei tikėjausi, bet į mano favoritus nepretenduoja. Kas mane labai nustebino, tai Cosmograf subtilus posūkis į klasikinį roko skambesį. Titulinė daina Rattrapante ypač tą išduoda, jausmas lyg klausantis 70-ųjų klasikinio roko (momentais jaučiu kažką panašaus į Bad Company ritmiškai, o į Argent instrumentuotės klausimu). O daina In 1985 (kuri yra mano favoritas be konkurencijos) išvis talpina savyje ir pompastiškas arena roko klavišų partijas, ir skambias poprokiškas vokalo linijas, ir netgi į visą šitą įmantrų paveikslą įsipaišo Hackett'iški, truputi rytietiškai skambantys motyvai. Ramesniuose momentuose šita daina vietomis nuskamba kaip Fleetwood Mac progresyviame režime ir tai mane ypač intriguoja. Žodžiu, gabaliukas tikrai įspūdingas, matyt, kadangi suprantu albumo koncepciją, bandyta nostalgizuoti skambesį, kad daina skambėtų truputį eighties-like ir tas tikrai pavyko, ypač klavišinių partijose. Bet aš žiovaut pradedu ties I Stick To You ir Memories Lie. Man tai lengvos, neįsispyriančios į atmintį dainos, jos manęs neužkabina. Time Will Flow dar kažkiek įdomesnis gabaliukas su klasikinėm lengvom Cosmograf gitarom, vietomis visai primena Mind Over Depth stilistiką, bet ir visai daugokai space rokiškai nykaus garso, todėl kūrinys nėra mano favoritas albume.
Rašau albumui 9-etą su minusu kol kas. Gal dar nespėjo jis man priaugt (nes tik dvi perklausas skyriau albumui), bet spėju, kad albumas neturi šansų įsiterpti tarp mano mėgstamiausių Cosmograf albumų.
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
2021 m. kovo 29 d. 16:36:33
Jau iš anksčiau pasirodžiusių iškarpų įtariau, jog šitas albumas bus gan lengvas ir saldokas ir man labai neimponuos. Na, jis šiek tiek geresnis nei tikėjausi, bet į mano favoritus nepretenduoja. Kas mane labai nustebino, tai Cosmograf subtilus posūkis į klasikinį roko skambesį. Titulinė daina Rattrapante ypač tą išduoda, jausmas lyg klausantis 70-ųjų klasikinio roko (momentais jaučiu kažką panašaus į Bad Company ritmiškai, o į Argent instrumentuotės klausimu). O daina In 1985 (kuri yra mano favoritas be konkurencijos) išvis talpina savyje ir pompastiškas arena roko klavišų partijas, ir skambias poprokiškas vokalo linijas, ir netgi į visą šitą įmantrų paveikslą įsipaišo Hackett'iški, truputi rytietiškai skambantys motyvai. Ramesniuose momentuose šita daina vietomis nuskamba kaip Fleetwood Mac progresyviame režime ir tai mane ypač intriguoja. Žodžiu, gabaliukas tikrai įspūdingas, matyt, kadangi suprantu albumo koncepciją, bandyta nostalgizuoti skambesį, kad daina skambėtų truputį eighties-like ir tas tikrai pavyko, ypač klavišinių partijose. Bet aš žiovaut pradedu ties I Stick To You ir Memories Lie. Man tai lengvos, neįsispyriančios į atmintį dainos, jos manęs neužkabina. Time Will Flow dar kažkiek įdomesnis gabaliukas su klasikinėm lengvom Cosmograf gitarom, vietomis visai primena Mind Over Depth stilistiką, bet ir visai daugokai space rokiškai nykaus garso, todėl kūrinys nėra mano favoritas albume.
Rašau albumui 9-etą su minusu kol kas. Gal dar nespėjo jis man priaugt (nes tik dvi perklausas skyriau albumui), bet spėju, kad albumas neturi šansų įsiterpti tarp mano mėgstamiausių Cosmograf albumų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas