O gal minutės mums ir duotos, kad suprastumėm, kiek daug mes jų praleidžiame tuščiai.
Namai tai tik trapi iliuzija, susidedanti iš tavęs manęs ir laiko.
Sparnai mums neišdygs, jei ir priaugintume, tai rinks dulkes jie vilkdamies žeme.
Vardai mums duodami tik tam, kad pavadinus skaičiais būtų per daug liūdna ir tikslu.

O gal minutės mums ir duotos, kad suprastumėm, kiek daug mes jų praleidžiam...
Tėvai tik sukuria tave, o visa kita tai jau tavo asmeniniai reikalai.
Aklais mes gimstame, bet taip ir neišmokstame matyt tamsoj, o tik kartais kiaurai.
Žaislai nesikeičia, o tiktai mums didėjant pasidaro jie truputį didesni.
Atgal mums kelio nepaliko nieks belieka tiktai eiti atbulomis pirmyn.

Žaislai nesikeičia, o tiktai mums didėjant pasidaro jie truputį didesni. Truputį didesni.
Atgal mums kelio nepaliko nieks, belieka tiktai eiti atbulomis.
O gal mes buvom kitokie, o tik dabar apsimetam, kad viskas sukasi ratu.
Keliai tai tik šimtai brūkšnių, o virš brūkšnių dar milijonas spalvotų trupinių.
O gal nerimas tampa nerimu ir tik panirus galvą suprasi, kas toliau.
Verki tik pasislėpęs galvą, nes juk trūkčiojantis kūnas parodo, kad smagu.

O gal nelieka nieko kito kaip tik rėkti trypiant kojom ir grojant gitara.x2
Grojant gitara…

O gal nelieka nieko kito, kaip tik rėkti trypiant kojom ir grojant gitara.
Grojant gitara…

O gal nelieka nieko kito, kaip tik ėkti trypant kojom.