Pajausk - rytoj
Rytoj tavo siela vėl atmerks akis griuvėsiuose.
Rytoj ir vėl pamirši, kas esi. . .
Rytoj vėl eisi gatvėm purvinom iš lėto.
Rytoj pamirštus veidus vėl regėsi prieš akis.

Blėstantys nakties žingsniai, išnykstantys tamsoj . . .
Tave ir vėl baugina, nežinai, kas bus rytoj.
Ir tas lietus už lango - jis toks pat kaip vakar. . .
Primena dar kart, kad monotonija tau tapo, tapo.


Ir tu norėsi bėgt iš čia, nieko nematant.
Bėgt per stiklus, lipt ant skausmo - nejaučiant jo.
Norėsi atsimerkt ir pamatyt ko nematęs . . .
Bet rasi tiktai saulę, kuri švies ir rytoj.

Blėstantys nakties žingsniai, išnykstantys tamsoj . . .
Tave ir vėl baugina, nežinai, kas bus rytoj.
Ir tas lietus už lango - jis toks pat kaip vakar. . .
Primena dar kart, kad monotonija tau tapo.