Shrine of New Generation Slaves
Riverside

Man kažkaip tos hard rokinės dainos mažiausiai patiko, o įspūdį didesnį paliko Deprived ir Escalator Shrine, kur jaučiasi netgi jazz elementų, ir apskritai kūriniai labiau organiški bei ekspresyvesni atrodo už likusias dainas. The Depth of Self- Delusion primena man kai kurių Opeth dainų skambesį, todėl favoritu nelaikyčiau irgi, bet palieku tą kadaise uždėtą 9...

Iš anksčiau paskelbto singlo Celebrity Touch buvo galima susidaryti labai neteisingą nuomonę apie visą albumą. Shrine of New Generation Slave yra daugiasluoksnis albumas. Atidarančioji daina skamba kaip septyniasdešimtųjų hard rokas. We Got Used to Us gryna baladė, o Deprived (Irretrievably Lost Imagination) atmosferinis su stipria boso linija kūrinys. Epinis Exalator Shrine tęsia geriausias grupės tradicijas - skambesys, būdingas senesniems grupės albumamas praturtintas naujomis dermėmis. Aplamai, šis albumas stoja į gretą su Second Life Syndrome, bet ir jau tolstantis nuo tos triologijoa stipriai įspausto štampo. Čia pateiktas dvigubo LP variantas, taigi, yra pridėtos dvi atmosferinės kompozicijos, turinčios Pinkfloydišką bosinį audinį ant kurio lėtai audžiama kiek techno stiliaus melodija.

Asmeniškai, man šis naujas Riverside darbas teikia didelį estetinį pasitenkinimą ir teikia vilčių, kad grupė nestovi vietoje, nekopijuoja pati savęs(kas kėlė nerimo, kad trilogijos štampas bus mirtinas). Marijušas Dūda išties apdovanotas daugybe talentų.