Sleepless Empire
Lacuna Coil

Lacuna Coil - Sleepless Empire matyt turėjo užduotį apjungti senąjį grupės gotikinio metalo skambesį, koks buvo Comalie albume, su šiuolaikiniu skambesiu jų 22-tųjų albume „Black Anima“. Spėju, kad perrašant „Comalies XX“, kur Andrea Ferro jau groulina, buvo tam padėti pamatai. Kitas klausymas, ar tas pavyko.

Ką gi, „Nesnaudžianti Imperija“ pateisina tokį pavadinimą“, Lacuna Coil nemiega ant laurų, nors jau gerokai padžiūvusių, albume sena ir nauja nesusipjovė, nenuskambėjo dirbtinai ar kvailai. Nu metal inkorporavimas albume „Karmakode“ buvo žingsnis suspėti su laiku. Dabar nu metalas progresavo (progresavo?) į populiarųjį metalcorą Sleepless Empare albume ir man geriausias to pavyzdys lipnioji "Hosting the Shadow". Pastebiu prodiusavimo žygius diegiant sintezatorius ir klavišinius kaip spalvų tirštiklius. Kristinos vokalas skamba, nesijaučia kad blėstų, nors kažkur skaičiau, kad jis po truputi sėda nuo albumo Delirium. Bent aš to nejaučiu. Kaip pavyzdys Kristinos balso skambumui vertinti dainos I Wish You Were Dead , In Nomine Patris arba Never Dawn.

Atskyrai paminėtinas „In Nomine Patris“ dėl įspūdingo gitaros solo (3:30), beje, visa daina gera ir nenuobodi. Pradžia ir pabaiga prasideda lyg iš tolumos atskriejančios pagoniškos apeigos. „I Wish You Were Dead“ mano ausiai nuskambėjo sakytum rusiškos roko grupės šlageris. Trys paplojimai, trys patrepsėjimai - ne mano skonio. „Hosting the Shadow“ gavosi radio friendly skambesio gerąja prasme, grupė neriasi iš kailio kuo labiau sublizgėti, plius nupoliruotas garso suvedimas, nepaliekant jokių aštrių kampų. „Sleepless Empire“ ir „Sleep Paralysis“ – tai kūriniai, kurie puikiausiai pritaptų tiek iki Karmakode laikotarpiui, tiek Black Anima albumui, nes čia gausų puikių rifų ir melodijos kabliukų, kokiais puikuojasi to etapo Lacuna Coil muzika. Tuo tarpu „Never Dawn“ – kūrinys, kuris man nuo pirmos perklausos tiesiog smogė į smilkinį. Pačioj pradžioj Kristinos „run“, lyg gąsdinantis „būū“ , o jau tada pasileidžiama tekinom kuris kurį sugaus: Andrea gąsdina riaumodamas, Kristina skausmingai užlaužtu  balsu „Ignite the fire in your heart ... Never Dawn“. Albumo puošmena. Tačiau pasirinkau dainos topui „Oxygen“ dėl šviežio požiūrio į tamsos ir šviesos vokalinę priešpriešą, kuri tiesiog teatrališkai surežisuota, ir tai man labai imponavo.

Kaip vertinti albumą?  Norint likti objektyviam, reikia išklausyti bet du albumus grupės milestones.  Perbėgau greitomis Black Anima ir  Karmakode – kur dėti albumą? Dedu greta pastarojo, tai reiškia, kad labiau grįžta prie šaknų, nei tampama dar viena metalcoro grupe. Su tuo ir sveikinu.