Lyjant lietui pilkas miestas,
Bet tavo akyse
Visos spalvos, teptukais liestos,
Nupieški ir mane
Su tavim matau kitaip
Tu moki nudažyti mano džiaugsmą
Nutrinti skausmą
Tik vieno noriu paprašyt,
Jei tik gali, išsaugok šitą jausmą,
Kai tu ir aš – mes
Mėlynai, raudonai
Piešėm vienas kitą,
Niekam nematytą
Bet juodai nudažei
Mano rytą, kai išėjai
Tavo pirštai, jie vis dar liečia
Mano mintyse
Pilkos akys, jos nebešviečia
Nėra spalvų jose
Sugrąžinki jas, prašau,
Taip skauda vien juodai regėti
Apsimetinėti,
Kad šypsena, kurią matau, dar nuoširdi
Aš noriu tuo tikėti
Tik prisimink kaip
Mėlynai, raudonai
Piešėm vienas kitą,
Niekam nematytą
Bet ir vėl išėjai
Ir juodą rytą palikai
Mes piešėm vienas kitą
Dar niekam nematytą
Bet vėl į juodą rytą tu išėjai
Mėlynai, raudonai
Nupieškim vienas kitą,
Dar niekam nematytą
Tik prašau, ne juodai
Ir kitą rytą neišeik.
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.
Brangus DjVaids,galbūt galėtum ką nors riebiau pavaryt mano adresu,taip ateitų ryžtas išeit iš music'o,nes su juo,kaip su blogu vyru - pripranti ir negali palikti....