Perklausiau keletą kartų, kai kurias dainas net ir gerokai daugiau (nes ant West Berlin, Fingertips, Cloak and Dagger Man nesunku užsikabinti). Ir vat būtent šio albumo klasikinis skambesys kelia savotišką konfliktą tarp tų klasiškų dainų su vokalu ir lengvų instrumentinių gabaliukų, kurie man čia atrodo gana blankūs ir labai daug neprideda. Net tas pats titulinis instrumentalas mane palieka gana neutralioj pozicijoj. Pagalvojau, kad jei visos 10 dainų būtų panašios į Refugee, West Berlin ar kitas šio albumo dainas su vokalu, būtų šis albumas labai solidus. Man patinka gitaros daugialypis darbas Refugee dainoje, elektroninis ir avantiūristinis Cloak and Dagger Man skambesys, Fingertips melodingumas. West Berlin buvo pirma šio albumo daina, kurią išgirdau dar prieš keletą metų ir tikrai įsimintinas ritmas mane užvežė. Vopo's galbūt irgi galėčiau priskirti prie gerų dainų, bet ji kiek mažiau įsimintina man. Iš instrumentinių kūrinių gal Missing įžanga stipriau kerta per galvą, tačiau kūriniui einant vis tiek kažkur nuplauki į nežinią ir išbalansuoja visą albumo klausymą. Iš vokalinių dainų tik Long Goodbyes man ne prie širdies, kiek perspausta man ji. Atsižvelgiant į albumo koncepciją gal ir viskas tvarkoj, bet buvo galima ir geriau. Šiaip albumui esu linkęs rašyti 8 balus, galbūt net su minimaliu pliusiuku, nes palyginus su vakar įvertintu Harbour of Tears, šis darbas man daug geresnis ir priimtinesnis, o anam jau parašiau silpną 8-etą.
Tai pasirodo, visų rugpjūtį gimusių metai jau pripliusuoti į priekį, bet rugsėjį gimusių – dar teisingi. Matyt, amžiaus skaičiavimo formulė tikrina tik mėnesį, o ne dieną. Labai keistas daiktas, norėtųsi didesnio tikslumo.
Nemandagus tas mūsų music'as, kad sendina. Man dabar blogiausia tai, kad po Ray of Light užsimaniau daugiau Madonnos klausyti. O gal kaip tik gerai (?)
Hm, Madonnos amžių music.lt profilis nurodo kaip 67. Nors jai 67 sukaks tik po dešimties dienų. Kažkas su amžiaus skaičiavimo formule netvarkoj... arba music'as gyvena ateityje ir mes to nežinome
Yep, panašu, kad dainų pasirinkimas naujajame redaktoriuje vis dar glitch'ina. Bandžiau paredaguoti savo komentarą po Silentist topu, nes prisiminiau dar gerų dainų pridėt į topą, ir man senesni pridėjimai persirašė į tai, ko visai nepridėjau.
2018 m. rugpjūčio 4 d. 18:33:53
Perklausiau keletą kartų, kai kurias dainas net ir gerokai daugiau (nes ant West Berlin, Fingertips, Cloak and Dagger Man nesunku užsikabinti). Ir vat būtent šio albumo klasikinis skambesys kelia savotišką konfliktą tarp tų klasiškų dainų su vokalu ir lengvų instrumentinių gabaliukų, kurie man čia atrodo gana blankūs ir labai daug neprideda. Net tas pats titulinis instrumentalas mane palieka gana neutralioj pozicijoj. Pagalvojau, kad jei visos 10 dainų būtų panašios į Refugee, West Berlin ar kitas šio albumo dainas su vokalu, būtų šis albumas labai solidus. Man patinka gitaros daugialypis darbas Refugee dainoje, elektroninis ir avantiūristinis Cloak and Dagger Man skambesys, Fingertips melodingumas. West Berlin buvo pirma šio albumo daina, kurią išgirdau dar prieš keletą metų ir tikrai įsimintinas ritmas mane užvežė. Vopo's galbūt irgi galėčiau priskirti prie gerų dainų, bet ji kiek mažiau įsimintina man. Iš instrumentinių kūrinių gal Missing įžanga stipriau kerta per galvą, tačiau kūriniui einant vis tiek kažkur nuplauki į nežinią ir išbalansuoja visą albumo klausymą. Iš vokalinių dainų tik Long Goodbyes man ne prie širdies, kiek perspausta man ji. Atsižvelgiant į albumo koncepciją gal ir viskas tvarkoj, bet buvo galima ir geriau. Šiaip albumui esu linkęs rašyti 8 balus, galbūt net su minimaliu pliusiuku, nes palyginus su vakar įvertintu Harbour of Tears, šis darbas man daug geresnis ir priimtinesnis, o anam jau parašiau silpną 8-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2017 m. balandžio 9 d. 12:13:23
,,Dienos albumas''
____________________
Yok mu bunun ilacı, ah?