Kaip užmigti gali,
Jausmus palikęs pasauly svetimam?
Ką laikei paslapty,
Atsispindi lyg veidrody kreivam.

Gal ne meilė akla,
Gal tai vienatvė užrišo man akis?
Dabar žinau – tai ne mano klaida,
Tai tik lemtis.

Kam tuščiai kalbėt –
Žodžiai nepadės.
Laukti ir tikėt
Nebėra prasmės.
Pavargau klausyt,
Ką privalau daryt.

Šiandieną kaip niekada
Būsiu tau atvira –
Auksiniam tavo narve
Meilei vietos nėra.

Žaidimą mano jausmais
Šį kartą išlošei gal,
Bet yra vienas dėsnis:
Viskas grįžta atgal.

Stato mergaitė stiklo namus,
Slepia mergaitė savo jausmus...



Ką aplinkui matai,
Tau patinka stebėti iš aukštai.
Viskas, ką tu darai
Turi sektis lengvai ir tobulai.

Žmonės kartais suklysta –
Ne kiekvienas tai moka pripažint.
Laikas pakeičia viską,
Viską gali jis ištrint.

Kam tuščiai kalbėt –
Žodžiai nepadės.
Laukti ir tikėt
Nebėra prasmės.
Pavargau klausyt,
Ką privalau daryt.

Šiandieną kaip niekada
Būsiu tau atvira –
Auksiniam tavo narve
Meilei vietos nėra.

Žaidimą mano jausmais
Šį kartą išlošei gal,
Bet yra vienas dėsnis:
Viskas grįžta atgal.

Stato mergaitė stiklo namus,
Slepia mergaitė savo jausmus...



Gal suprasi kažkada,
Kaip skaudžiai žeidžia meilės šukės.

Šiandieną kaip niekada
Būsiu tau atvira –
Jau meilei vietos nėra.
Žaidimą mano jausmais
Šį kartą išlošei gal,
Bet viskas grįžta atgal.

Šiandieną kaip niekada
Būsiu tau atvira –
Auksiniam tavo narve
Meilei vietos nėra.

Žaidimą mano jausmais
Šį kartą išlošei gal,
Bet yra vienas dėsnis:
Viskas grįžta atgal.

Ir vėl stato mergaitė stiklo namus,
Slepia mergaitė savo jausmus...