|
|
|
|
|
...Graži!
Kas? Šiuolaikiška? Na gi, ne taip aš apie tave mąstau.
Tu mane paliesi, po minutės; tačiau ne to aš noriu.
Mes esam du nepažįstamieji
Mes neturėjom niekad susitikti.
Galime šnekėtis kad ir amžinybę, aš suprantu, ką tu sakai.
Tačiau aš ... neįsimylėjęs.
Ko reikia, kad įsimylėčiau?
Ar žmonės iš tikrųjų įsimyli?
... Laimingas!
Ar tam užtenka laiko? Ar tai atsakomybė?
Merginos laikas, vaikino laikas... ar būtent tuo mes skiriamės?
Aš neužduosiu klausimų,
Kam reikia pradėti viską iš pradžių?
Aš verčiau patikėsiu tavim,
Anksčiau sakiau, jog to padaryti negaliu.
... Todėl, kad aš neįsimylėjęs.
Ko reikia, kad įsimylėčiau?
Kodėl turėčiau užsinorėti būti įsimylėjęs?
... Jausmas!
Nusiramink, brangute... Neleisk tokiu būdu prasiveržti savo jausmams.
Kurią nors dieną, tikiu, mes galėsime gyventi pasaulyje, kuris be meilės.
Galiu atsakyti į tavo klausimus,
Jei tu neiškraipysi to, ką sakau.
Prašau, gerbk mano įsitikinimus:
Kurią nors dieną jie bus gerbiami.
Kadangi mums nereikia meilės.
Aš tikiu, jog mums nereikia meilės.
Ateis diena, kai mums nereikės meilės.
|