Rankos glostančios žaltį, jūrą laižantis vėjas - mano dievai
Dykuma bėgantys krūmai, svaigūs aukuro dūmai - baikštūs mano dievai
Lietų nokinančios akys, draskantys veidą pirštai - mano pikti dievai
Kūdikio sapno šešėlis, pieną lakančios vėlės - paklusnūs dievai

Žalčio neužmazgysi, nenudursi vėjo
Kraujo neužkalbėsi, klyks aukurai.
Į ką jūs bandot šaudyt? Nieko nėra pasauly, tik mano dievai
Į ką jūs bandot šaudyt? Nieko nėra pasauly, tik mano dievai

Lekia žirgai paklaikę, kalba miegantis vaikas - kliedintys dievai
Šoka mergelės skaisčios, verias lyg gėlės žaizdos - aistringi dievai,
Ir paukštis širdy paklydęs, pievoje miršta bitė - gražuoliai dievai
Bučiniu sirpsta lūpos, sraunios glamonių upės - pamišę dievai

Žalčio neužmazgysi, nenudursi vėjo
Kraujo neužkalbėsi, klyks aukurai.
Į ką jūs bandot šaudyt? Nieko nėra pasauly, tik mano dievai
Į ką jūs bandot šaudyt? Nieko nėra pasauly, tik mano dievai
Į ką jūs bandot šaudyt? Nieko nėra pasauly, tik mano dievai
Į ką jūs bandot šaudyt? Nieko nėra pasauly, tik mano dievai

Į ką jūs bandot šaudyt? Nieko nėra pasauly...