Labai atmosferinis albumas, kurio pirma pusė yra nuostabi, o antra nelabai (jau antras albumas per dieną iš dviejų, kuriam šitą išvadą sakau). Pirmoji pentalogija yra lengvos psichodelikos šedevras, kuriame girdėti matyti daug Pink Floyd įtakos. The Lonely Child labai gilmour'iškas instrumentalas, vietomis primena One of These Days, I Fly Among The Stars labai klasiškos melodijos gabalas. Unnaturally Strange kiek iškrenta iš konteksto ir skamba labiau kaip įprasti Kadavar, nors norint, būtų galima sugretinti su The Nile Song iš More soundtrack'o su On The Run primenančiu epilogu. Man didžiausia poveikį visgi turi IV ir V. (I Won't Leave You) Rosi prasideda kaip Don't Leave Me Now iš The Wall albumo su tuo Waters'išku niūriu dramatizmu, bet po to įsivažiuoja ir gale siautėja jau kaip Syd Barrett laikų improvizatoriai. The World Is Standing Still pasiūlo praeitos dalies pradžioje pasiūlytos atmosferos tęsinį ir toliau vysto su dar didesniu užsidegimu, puikiomis gitarų solo ir pan.
Visgi antroje dalyje tos floyd'iškos magijos pasigendu. Eternal Light (We Will Be OK) yra įsimintina ir solidi daina, Peculiareality (!) įdomi miniatiūra, bet Everything Is Changing labai jau paprastutė, beveik bitliška baladė. The Flat Earth Theory keistas psichodelinis momentas, o Black Spring Rising per daug atmosferinė, labai išblukina pirmoje albumo pusėje užduotą atmosferą. Jei antroje pusėje būtų dar viena tokia galinga pentalogija, šis Kadavar, nepaisant to, kad pirmas girdėtas grupės įrašas, drąsiai pretenduotų į mano metinį top10. O dabar tenkinsis 9-etu. Bet svarbiausias pasiekimas: įtikino mane pasidomėti ankstesniais Kadavar darbais.
Sutuoktiniu ar Hedonistu
Verslininku ar Komunistu
Atlikėju ar šou verslo šliužu.
Meilužiu ar nervingu moksliuku?
Būtent šis tapatybės klausimas nuolatos mane kamavo.
Apsisprendimas, kuo būti, priklauso nuo man artimų žmonių.
Gerai, siūlau kitą "paprasčiausią" sprendimą: neklausyti previews. Aš be jų išgyvenu. Pamatau embed, iškart spaudžiu, kad atidarytų pilną įrašą Spotifajuje
2020 m. gruodžio 29 d. 05:45:53
Nesuprantu, kaip aš jo nepastebėjau. Skiriasi nuo to, ką esu iš jų girdėjęs, ir mano manymu, į gerąją pusę.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. gruodžio 29 d. 02:54:11
Labai atmosferinis albumas, kurio pirma pusė yra nuostabi, o antra nelabai (jau antras albumas per dieną iš dviejų, kuriam šitą išvadą sakau). Pirmoji pentalogija yra lengvos psichodelikos šedevras, kuriame girdėti matyti daug Pink Floyd įtakos. The Lonely Child labai gilmour'iškas instrumentalas, vietomis primena One of These Days, I Fly Among The Stars labai klasiškos melodijos gabalas. Unnaturally Strange kiek iškrenta iš konteksto ir skamba labiau kaip įprasti Kadavar, nors norint, būtų galima sugretinti su The Nile Song iš More soundtrack'o su On The Run primenančiu epilogu. Man didžiausia poveikį visgi turi IV ir V. (I Won't Leave You) Rosi prasideda kaip Don't Leave Me Now iš The Wall albumo su tuo Waters'išku niūriu dramatizmu, bet po to įsivažiuoja ir gale siautėja jau kaip Syd Barrett laikų improvizatoriai. The World Is Standing Still pasiūlo praeitos dalies pradžioje pasiūlytos atmosferos tęsinį ir toliau vysto su dar didesniu užsidegimu, puikiomis gitarų solo ir pan.
Visgi antroje dalyje tos floyd'iškos magijos pasigendu. Eternal Light (We Will Be OK) yra įsimintina ir solidi daina, Peculiareality (!) įdomi miniatiūra, bet Everything Is Changing labai jau paprastutė, beveik bitliška baladė. The Flat Earth Theory keistas psichodelinis momentas, o Black Spring Rising per daug atmosferinė, labai išblukina pirmoje albumo pusėje užduotą atmosferą. Jei antroje pusėje būtų dar viena tokia galinga pentalogija, šis Kadavar, nepaisant to, kad pirmas girdėtas grupės įrašas, drąsiai pretenduotų į mano metinį top10. O dabar tenkinsis 9-etu. Bet svarbiausias pasiekimas: įtikino mane pasidomėti ankstesniais Kadavar darbais.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas