Nesu labai apsiklausęs Strawbs repertuare, bet bandau pagauti, kai jie išleidžia naują albumą. Ankstesnis jų darbas Settlement man pasirodė prėskas, stokojantis spalvos. The Magic of It All tos spalvos įnešė ir, tiesą sakant, skamba praktiškai ne prasčiau nei klasikiniai 8-ojo dešimtmečio Strawbs darbai (bent jau tiek, kiek juos žinau). Gal tik kompozicinė pusė vietomis tokia hit & miss. Ir tai, kad skambesio prasme šis albumas lepina klausytojus, užtenka išgirsti pirmas dvi... nors ne, vos pirmą dainą Ready (Are We Ready). Sakyčiau, skambiausias numeriukas, turintis labai švelnų klasikinio roko atspalvį su solidžia boso linija, lengva gitara, kuri neįprastai Strawbs stiliui išlenda pasidraskydama priedainyje, ir labai skoningu vargonu garsu. Produkcija šioje dainoje nuostabi. Man ši daina lyg 10cc Art For Art's Sake lydinys su Van der Graaf Generator - Masks (nes bridžo sekcijos vargonas labai panašus į tai Masks dainos bridžo sekciją).
Ir iškart su tituline daina Strawbs pasiūlo poslinkį į labiau jiems būdingą lengvą, atmosferišką, bene idilišką švelnų roką. Bet mes čia neužsistovime, nes All Along The Bay pasiūlo žaismingą lotyniškos muzikos atspalvį su daug pučiamųjų ir pirštų lakstymu per vargono klaviatūrą. Toks yacht latin rokas, kuris pagauna savo nuotaika. Everybody Means Something To Someone vėl truputį atsitraukia ir pasiūlo lėtesnį, melodingesnį, baladišką skambesį. Our World turbūt mano mėgstamiausias kūrinys albume – labai Moody Blues stiliaus posmas su melancholijos gaidele, kuris nuostabiai prasprogsta priedainyje su keliais vokalais. Melotronas (ar styginius mimikuojantis sintezas) labai praturtina atmosferą posmuose.
Antroje pusėje mus pasitinka vėl stipresnis gabaliukas The Time Has Come (For Giving Back). Gitara U2 ar tai Marillion 10-ajame dešimtmetyje stiliaus, greitas, arpedžijuotaspickinimas ir ryškus būgnų ritmas. Bet daina kompoziciškai nekelia didelio susižavėjimo, gitara teišlieka vienintelė inovacija joje. Slack Jaw Alice man asmeniškai mažiausiai patinka albume – žaismingas folkroko numeriukas, bet gal skamba per žaismingai ir kiek kvailokai. Užtat vėl Strawbs neužsibūna vienoj vietoj ir nusuka į akordeono prisodrintą lėtūnišką romansą Paris Nights. Skamba rizikingai arti šansono parodijos, bet Strawbs subtiliai išvairuoja ir išlaiko dainoje daug savitumo, todėl Paris Nights yra mano mėgstamiausia daina antroje albumo pusėje. Galiausiai, albumas užsidaro Wiser Now, kuri savo atmosfera gan panaši į The Magic Of It All, bet aranžuotėje vis stiprėja ir viltingėja, link finalo ši daina įgyja daug didingumo. Atsiranda vietos ir elektrinės gitaros soluotei (kas albume yra gan retas reiškinys).
Esu linkęs albumui parašyti silpną 9-etą, nes jaučiu stiprią pažangą nuo Settlement ir man patinka šio albumo įvairiaspalviškumas. Ready ir Our World tikrai pateks į mano reguliariai klausomų dainų playlist'ą.
2024 m. kovo 20 d. 04:01:21
Nesu labai apsiklausęs Strawbs repertuare, bet bandau pagauti, kai jie išleidžia naują albumą. Ankstesnis jų darbas Settlement man pasirodė prėskas, stokojantis spalvos. The Magic of It All tos spalvos įnešė ir, tiesą sakant, skamba praktiškai ne prasčiau nei klasikiniai 8-ojo dešimtmečio Strawbs darbai (bent jau tiek, kiek juos žinau). Gal tik kompozicinė pusė vietomis tokia hit & miss. Ir tai, kad skambesio prasme šis albumas lepina klausytojus, užtenka išgirsti pirmas dvi... nors ne, vos pirmą dainą Ready (Are We Ready). Sakyčiau, skambiausias numeriukas, turintis labai švelnų klasikinio roko atspalvį su solidžia boso linija, lengva gitara, kuri neįprastai Strawbs stiliui išlenda pasidraskydama priedainyje, ir labai skoningu vargonu garsu. Produkcija šioje dainoje nuostabi. Man ši daina lyg 10cc Art For Art's Sake lydinys su Van der Graaf Generator - Masks (nes bridžo sekcijos vargonas labai panašus į tai Masks dainos bridžo sekciją).
Ir iškart su tituline daina Strawbs pasiūlo poslinkį į labiau jiems būdingą lengvą, atmosferišką, bene idilišką švelnų roką. Bet mes čia neužsistovime, nes All Along The Bay pasiūlo žaismingą lotyniškos muzikos atspalvį su daug pučiamųjų ir pirštų lakstymu per vargono klaviatūrą. Toks yacht latin rokas, kuris pagauna savo nuotaika. Everybody Means Something To Someone vėl truputį atsitraukia ir pasiūlo lėtesnį, melodingesnį, baladišką skambesį. Our World turbūt mano mėgstamiausias kūrinys albume – labai Moody Blues stiliaus posmas su melancholijos gaidele, kuris nuostabiai prasprogsta priedainyje su keliais vokalais. Melotronas (ar styginius mimikuojantis sintezas) labai praturtina atmosferą posmuose.
Antroje pusėje mus pasitinka vėl stipresnis gabaliukas The Time Has Come (For Giving Back). Gitara U2 ar tai Marillion 10-ajame dešimtmetyje stiliaus, greitas, arpedžijuotas pickinimas ir ryškus būgnų ritmas. Bet daina kompoziciškai nekelia didelio susižavėjimo, gitara teišlieka vienintelė inovacija joje. Slack Jaw Alice man asmeniškai mažiausiai patinka albume – žaismingas folkroko numeriukas, bet gal skamba per žaismingai ir kiek kvailokai. Užtat vėl Strawbs neužsibūna vienoj vietoj ir nusuka į akordeono prisodrintą lėtūnišką romansą Paris Nights. Skamba rizikingai arti šansono parodijos, bet Strawbs subtiliai išvairuoja ir išlaiko dainoje daug savitumo, todėl Paris Nights yra mano mėgstamiausia daina antroje albumo pusėje. Galiausiai, albumas užsidaro Wiser Now, kuri savo atmosfera gan panaši į The Magic Of It All, bet aranžuotėje vis stiprėja ir viltingėja, link finalo ši daina įgyja daug didingumo. Atsiranda vietos ir elektrinės gitaros soluotei (kas albume yra gan retas reiškinys).
Esu linkęs albumui parašyti silpną 9-etą, nes jaučiu stiprią pažangą nuo Settlement ir man patinka šio albumo įvairiaspalviškumas. Ready ir Our World tikrai pateks į mano reguliariai klausomų dainų playlist'ą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas